Stresas ir širdis: kaip valdyti širdies sveikatos stresą

Stresas ir širdis: kaip valdyti širdies sveikatos stresą

1 skyrius: Stresas – paslėptas širdies ir kraujagyslių sistemos priešas

Stresas, atsižvelgiant į įvairias apraiškas, nuo trumpalaikio dirginimo iki lėtinio nerimo, ilgą laiką buvo pripažintas kaip veiksnys, turintis neigiamą poveikį bendrai sveikatos būklei. Tačiau jos destruktyvus poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai dažnai yra nepakankamai įvertintas. Sudėtingo streso ir širdies ryšio supratimas yra pagrindinis žingsnis link širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir optimalios sveikatos palaikymo.

1.1. Kas yra stresas: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai

Stresas nėra tik įtampos ar nerimo jausmas. Tai yra sudėtinga fiziologinė ir psichologinė kūno reakcija į bet kokį jai pateiktą reikalavimą. Tai gali būti reali grėsmė, įsivaizduojamas pavojus ar tiesiog perkrovos jausmas.

Fiziologiškai stresas suaktyvina vadinamąją „kovos ar skrydžio reakciją“ (kova-arba skrydžio reakcija). Pagumbrės, smegenų sritis, atsakinga už daugelio funkcijų reguliavimą, signalizuoja antinksčių liaukas, kurios lemia streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolias, išsiskyrimą. Šie hormonai sukelia daugybę fiziologinių pokyčių, skirtų organizmui paruošti tiesioginiam veikimui:

• Neteisingas širdies plakimas ir kraujospūdžio padidėjimas: Tai suteikia greitesnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą raumenims ir smegenims.
• Toli kvėpavimas: Padidina deguonies srautą į kraują.
• Padidėja gliukozės kiekis kraujyje: Suteikia energijos raumenims.
• Lėtinkite virškinimą: Peradresuoja energiją iš virškinimo į kitas sistemas.
• Raumenų įtampa: Kūno paruošimas fiziniams veiksmams.

Per trumpą laiką ši reakcija gali būti naudinga, padedanti mums susidoroti su pavojingomis situacijomis. Tačiau kai stresas tampa lėtinis, nuolatinis kovos ar skrydžio reakcijos suaktyvinimas turi destruktyvų poveikį kūnui, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai.

Psichologiškai stresas pasireiškia nerimo, dirglumo, nerimo, depresijos, nemigos ir koncentracijos sunkumų jausmu. Jis gali paveikti mūsų elgesį, dėl kurio atsiranda nesveikų įpročių, tokių kaip persivalgymas, rūkymas ar piktnaudžiavimas alkoholiu, o tai, savo ruožtu, pablogina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

1.2. Streso tipai: ūmus ir lėtinis

Yra du pagrindiniai streso tipai: ūmi ir lėtinė.

• Ūmus stresas: Tai yra trumpalaikis stresas, kurį sukelia konkretus įvykis ar situacija, pavyzdžiui, su egzamine, svarbiu susitikimu ar staigia problema. Paprastai jis greitai praeina, o kūnas grįžta į normalią būseną. Nepaisant to, kad ūmus stresas gali sukelti nemalonius pojūčius, jis retai kelia rimtą grėsmę širdies sveikatai, jei ji nėra pernelyg stipri ir nesikartojama per dažnai.

• Lėtinis stresas: Tai yra ilgas nuolatinis stresas, atsirandantis dėl nuolatinių problemų, tokių kaip darbas su dideliu krūviu, finansiniais sunkumais, sudėtingais santykiais ar lėtinėmis ligomis. Lėtinis stresas yra daug pavojingesnis širdies sveikatai, nes jis patiria širdies ir kraujagyslių sistemą nuolatiniam streso hormonų poveikiui, o tai lemia įvairių problemų vystymąsi.

1.3. Stresas ir hormonai: adrenalinas, kortizolis ir jų poveikis širdžiai

Adrenalinas ir kortizolis, pagrindiniai streso hormonai, turi sudėtingą ir daugialypį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

• Adrenalinas: Kaip jau minėta, adrenalinas padidina širdies plakimą ir padidėja kraujospūdis. Tai taip pat gali padidinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, o tai padidina aterosklerozinių plokštelių susidarymo riziką. Be to, adrenalinas gali sukelti koronarinių arterijų spazmą, dėl kurio gali atsirasti angina ar net širdies priepuolis žmonėms, turintiems esamų širdies problemų.

• Kortizolis: Kortizolis turi ilgalaikį poveikį organizmui. Tai padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, slopina uždegimą ir dalyvauja reguliuojant kraujospūdį. Tačiau esant lėtiniam stresui didelis kortizolio kiekis gali sukelti atsparumą insulinui, o tai padidina 2 tipo diabeto riziką, o tai yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Kortizolis taip pat prisideda prie riebalų kaupimosi pilve, kuris yra susijęs su padidėjusia širdies ligos rizika. Be to, kortizolis gali slopinti imuninę sistemą, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms ir kitoms ligoms.

2 skyrius: Širdies ir kraujagyslių sistemos streso poveikio mechanizmai

Stresas įvairiais būdais daro įtaką širdies ir kraujagyslėms, todėl sukelia daugybę širdies ir kraujagyslių ligų.

2.1. Padidėja kraujospūdis ir hipertenzija

Lėtinis stresas yra vienas iš pagrindinių hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnių (aukštas kraujospūdis). Nuolatinis streso hormonų poveikis sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir padidėja kraujo tūris, kurį siurbia širdis, o tai padidina kraujospūdį. Nuolat padidėjęs kraujospūdis patiria papildomą naštą širdžiai, kenkia kraujagyslėms ir padidina insulto, širdies priepuolio, širdies nepakankamumo ir inkstų nepakankamumo riziką.

2.2. Aterosklerozė ir plokštelių susidarymas

Stresas prisideda prie aterosklerozės vystymosi – proceso, kurio metu riebalų nuosėdos (plokštelės) kaupiasi ant arterijų sienų, susiaurindamas jų klirensą ir ribodamas kraujotaką. Streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, gali sugadinti vidinį arterijų apvalkalą, todėl jie tampa jautresni plokštelių susidarymui. Be to, stresas gali padidinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, o tai taip pat prisideda prie plokštelių susidarymo. Dėl plokštelių susidarymo sumažėja kraujo tiekimas į širdį ir kitus organus, padidindamas anginos pektorinio, širdies priepuolio ir insulto riziką.

2.3. Širdies ritmas ir aritmija

Stresas gali sutrikdyti normalų širdies ritmą, sukeldamas aritmiją. Streso hormonai, ypač adrenalinas, gali padaryti širdį jautresnę elektriniams impulsams, o tai gali sukelti netaisyklingą širdies plakimą. Aritmija gali pasireikšti greito širdies plakimo (tachikardijos), lėto širdies plakimo (bradikardija) ar nereguliariam širdies plakimui (virpėjimui) pavidalu. Kai kurios aritmijų rūšys gali būti pavojingi ir reikalauti nedelsiant medicininės intervencijos.

2.4. Uždegimas ir endotelio pažeidimas

Stresas gali sukelti lėtinį organizmo uždegimą, kuris vaidina svarbų vaidmenį kuriant širdies ir kraujagyslių ligas. Uždegimas kenkia endoteliui, vidiniam kraujagyslių apvalkalui, todėl jie tampa jautresni plokštelių ir kraujo krešulių susidarymui. Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, gali suaktyvinti imunines ląsteles, išskiriančias uždegimines medžiagas, tokias kaip citokinai. Nuolatinis uždegimas lemia širdies ir kraujagyslių pažeidimą, padidindamas širdies ligų riziką.

2.5. Sumažinus širdies ritmo kintamumą (VCR)

Širdies ritmo (VCR) kintamumas yra rodiklis, atspindintis intervalų pokyčius tarp širdies priepuolių. Aukštos visos visko, rodo, kad širdis gerai prisitaiko prie įvairių streso veiksnių ir gali greitai reaguoti į aplinkos pokyčius. Žemas vaizdo grotuvas, atvirkščiai, rodo, kad širdis yra mažiau lanksti ir mažiau gali susidoroti su stresu. Lėtinis stresas lemia VCR sumažėjimą, o tai rodo padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų sveikatos problemų riziką.

2.6. Elgesio veiksniai: nesveikas gyvenimo būdas

Stresas dažnai lemia elgesio pasikeitimą, kuris gali neigiamai paveikti širdies sveikatą. Žmonės, patiriantys stresą, labiau linkę į nesveikus įpročius, tokius kaip:

• Rūkymas: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nikotinas ir kitos cheminės medžiagos, esančios tabako dūmuose, pažeidžia kraujagysles, padidina kraujospūdį ir padidina kraujo krešulių riziką.

• Perpildymas ir nesveika mityba: Stresas gali sukelti persivalgymą, ypač naudojant maistą, kuriame yra didelis cukraus, riebalų ir druskos kiekis. Nesveika mityba padeda padidinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, o tai padidina aterosklerozinių plokštelių riziką.

• Piktnaudžiavimas alkoholiu: Kai kurie žmonės alkoholį naudoja kaip būdą susidoroti su stresu. Tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį, pažeisti širdies raumenis ir išsivystyti aritmijai.

• Fizinio aktyvumo trūkumas: Stresas gali sumažinti fizinio aktyvumo motyvaciją. Fizinio aktyvumo trūkumas prisideda prie svorio padidėjimo, padidina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, o tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

• Miego pažeidimas: Stresas dažnai sukelia nemigą ir kitus miego sutrikimus. Miego trūkumas daro neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, padidina kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir diabeto riziką.

3 skyrius: streso ir specifinės širdies ir kraujagyslių ligos

Stresas vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir progresuojant įvairias širdies ir kraujagyslių ligas.

3.1. Koronarinė širdies liga (IBS)

Koronijinė širdies liga (koronarinė širdies liga) yra būklė, kai širdies raumenys negauna pakankamai deguonies dėl vainikinių arterijų susiaurėjimo, kurį dažniausiai sukelia aterosklerozė. Stresas yra svarbus koronarinės širdies ligos vystymosi rizikos veiksnys. Streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, pažeidžia vidinį arterijų apvalkalą ir prisideda prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo. Be to, stresas gali sukelti koronarinių arterijų spazmą, kuris laikinai riboja kraujo tėkmę į širdį ir gali sukelti anginos pektorinį (krūtinės skausmą) ar net širdies priepuolį.

3.2. Miokardo infarktas (širdies priepuolis)

Miokardo infarktas (širdies priepuolis) atsiranda, kai staiga sustoja kraujo tekėjimas į širdies raumenų dalį, dažniausiai dėl trombo susidarymo vainikinės arterijos, paveiktos aterosklerozės. Stresas gali padidinti širdies priepuolio riziką, padidinti kraujospūdį, cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, taip pat prisidėti prie kraujo krešulių susidarymo. Be to, stresas gali sukelti koronarinių arterijų spazmą, dėl kurio gali atsirasti širdies priepuolis žmonėms, sergantiems esamų koronarinių širdies ligų.

3.3. Insultas

Insultas įvyksta, kai smegenų dalis kraujotaka nutrūksta, dažniausiai dėl arterijos užsikimšimo tromba (išeminis insultas) arba arterijos plyšimas (hemoraginis insultas). Stresas yra insulto išsivystymo rizikos veiksnys, nes jis padidina kraujospūdį, padeda susidaryti aterosklerotines plokšteles ir kraujo krešulius, taip pat gali pažeisti smegenų kraujagysles.

3.4. Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas yra būklė, kai širdis negali pakankamai pumpuoti kraujo, kad patenkintų kūno poreikius. Stresas gali prisidėti prie širdies nepakankamumo vystymosi, užtikrinant papildomą naštą širdžiai ir sugadinti širdies raumenis. Lėtinis kraujospūdžio padidėjimas dėl streso sukelia kairiojo skilvelio hipertrofiją (kairiojo skilvelio sienos padidėjimas), kuris apsunkina jo normalų funkcionavimą. Be to, stresas gali sukelti uždegimą ir fibrozę (rando audinio susidarymą) širdies raumenyse, o tai taip pat lemia širdies nepakankamumą.

3.5. Aritmija

Kaip jau minėta, stresas gali pažeisti normalų širdies ritmą, sukeldamas aritmiją. Stresas gali padidinti įvairių rūšių aritmijos, įskaitant tachikardiją, bradikardiją, prieširdžių virpėjimą ir skilvelių tachikardiją, riziką. Kai kurios aritmijų rūšys gali būti pavojingi ir reikalauti nedelsiant medicininės intervencijos.

3.6. Kardiomiopatija Takotsubo („Sulaužytos širdies sindromas“)

Kardiomiopatija taip pat žinoma kaip „sulaužyto širdies sindromas“ yra būklė, kuriai būdingas staigus širdies raumens susilpnėjimas, kurį dažnai sukelia stiprus emocinis ar fizinis stresas. Kardiomiopatijos simptomai gali būti panašūs į širdies priepuolio simptomus, įskaitant krūtinės skausmą ir dusulį. Tačiau, skirtingai nei širdies priepuolis, kardiomiopatija paprastai nėra susijusi su koronarinių arterijų užsikimšimu. Manoma, kad kardiomiopatija atsiranda dėl to, kad išsiskyrė daugybė streso hormonų, kurie laikinai susilpnina širdies raumenis.

4 skyrius: streso lygio ir jo poveikio širdžiai įvertinimas

Norint efektyviai kontroliuoti stresą ir sumažinti neigiamą poveikį širdžiai, būtina įvertinti streso lygį ir jo poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

4.1. Savarankiškas streso vertė: svarstyklės ir klausimynai

Yra įvairių svarstyklių ir klausimynų, kurie gali būti naudojami savarankiškai įvertinti streso lygį. Kai kurie dažniausiai pasitaiko:

• Suvokiama streso skalė – PSS): Tai yra plačiai naudojama priemonė, skirta įvertinti laipsnį, kuriuo žmonės savo gyvenime vertina kaip stresą.

• Holmesas ir Rae (Social Revitmentment Reature Scale – SRRS) skalės: SRRS) Šiame skalėje išvardijami daugybė gyvenimo įvykių ir priskiria jiems taškus, atsižvelgiant į streso, kurį jie gali sukelti, laipsnį.

• Depresija, nerimas ir streso skalė (depresija, nerimas ir streso skalė – DASS): Ši skalė įvertina depresijos, nerimo ir streso lygį.

Šios skalės ir klausimynai gali padėti nustatyti streso lygį ir nustatyti konkrečius veiksnius, sukeliančius stresą. Tačiau jie nepakeičia konsultacijų pas gydytoją ar psichologą.

4.2. Fiziologinio įvertinimo metodai: kraujospūdžio, pulso, kortizolio lygio matavimas

Fiziologiniai metodai gali būti naudojami norint įvertinti streso poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

• Kraujospūdžio matavimas: Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti nustatyti hipertenziją, kurią gali sukelti stresas.

• Pulso matavimas: Pulso matavimas gali padėti nustatyti greitą širdies plakimą, kuris gali būti streso požymis.

• Kortizolio lygio matavimas: Kortizolio kiekį kraujyje, seilėse ar šlapime galima išmatuoti siekiant įvertinti streso sistemos aktyvumą.

• Širdies ritmo (VCR) kalinys: VCR gali būti matuojamas naudojant įvairius prietaisus, tokius kaip elektrokardiograma (EKG) arba nešiojami prietaisai, skirti sekti kūno rengybą. Sumažinus VCR, gali reikšti padidėjusį streso lygį ir padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

4.3. Konsultuokite su gydytoju ir būtinais egzaminais

Jei patiriate aukštą streso lygį arba esate susirūpinę dėl jo įtakos jūsų sveikatai, svarbu pasitarti su gydytoju. Gydytojas gali įvertinti jūsų sveikatos būklę, atlikti reikiamus tyrimus ir pateikti rekomendacijas dėl streso ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Egzaminas gali apimti:

• Elektrokardiograma (EKG): Įvertinti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti aritmijas.

• Echokardiografija: Įvertinti širdies struktūrą ir funkcijas.

• Kraujo tyrimai: Norėdami nustatyti cholesterolio, trigliceridų, gliukozės ir kitų rodiklių, kurie gali parodyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, lygį.

• Testas dėl streso: Įvertinti širdies reakciją į fizinį aktyvumą ir nustatyti koronarinės širdies ligos požymius.

5 skyrius: Streso valdymo stresas širdies sveikatai

Streso valdymas yra svarbus žingsnis siekiant išlaikyti širdies sveikatą ir širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Yra daugybė strategijų, kurios gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą sveikatą.

5.1. Atsipalaidavimo metodai: Meditacija, kvėpavimo pratimai, progresyvus raumenų atsipalaidavimas

Relaksacijos metodai padeda sumažinti fizinį ir psichinį stresą, sumažinti širdies ritmą ir kraujospūdį, taip pat pagerinti bendrą šulinį.

• Meditacija: Meditacija yra praktika, apimanti sutelkti dėmesį į tam tikrą objektą, mintį ar jausmą, siekiant nuraminti protą ir pasiekti atsipalaidavimo būseną. Reguliari meditacija gali sumažinti streso lygį, pagerinti nuotaiką ir sumažinti kraujospūdį. Yra įvairių meditacijos rūšių, tokių kaip sąmoningumo meditacija, transcendentinė meditacija ir mylinčio gerumo meditacija.

• Kvėpavimo takų pratimai: Kvėpavimo takų pratimai yra paprasti ir veiksmingi metodai, kurie gali būti naudojami siekiant bet kuriuo metu sumažinti stresą. Gilus kvėpavimas pilvu padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą. Kai kurie naudingi kvėpavimo pratimai yra diafragminis kvėpavimas, kvadratinis kvėpavimas ir alternatyvus kvėpavimas per šnerves.

• Progresyvus raumenų atsipalaidavimas (PMR): PMR yra metodas, apimantis nuolatinę įvairių organizmo raumenų grupių įtampą ir atsipalaidavimą. PMR padeda sumažinti raumenų stresą, pagerinti miegą ir sumažinti stresą.

5.2. Fizinis aktyvumas: reguliarių pratimų nauda siekiant sumažinti stresą ir pagerinti širdies sveikatą

Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų valdyti stresą ir pagerinti širdies sveikatą. Pratimai padeda sumažinti streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas, ir padidina endorfinų, turinčių anesteziją ir gerinančią nuotaikos poveikį, lygį. Be to, fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir svorį, o tai taip pat padeda pagerinti širdies sveikatą.

Rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę įsitraukti į vidutinio sunkumo fizinį aktyvumą arba intensyvų fizinį aktyvumą – bent 75 minutes per savaitę. Tinkami fizinio aktyvumo tipai yra vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, dviračių sportas, šokiai ir sportas.

5.3. Sveika mityba: širdžiai palanki dieta ir jos poveikis stresui ir kraujagyslių sveikatai

Sveika mityba vaidina svarbų vaidmenį valdant stresą ir palaikant širdies sveikatą. Dietos, palankios širdžiai, turėtų būti turtinga vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir mažai riebalų baltymų šaltinių. Reikėtų vengti produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, trans -riebalų, cholesterolio, cukraus ir druskos.

Kai kurie produktai ir maistinės medžiagos gali turėti ypatingą poveikį stresui ir kraujagyslių sveikatai:

• Omega-3 riebalų rūgštys: Yra riebiose žuvyse (lašišose, tunuose, sardinėse), lininės sėklos ir graikiniai riešutai. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje.

• Antioksidantai: Yra vaisiuose, daržovėse ir uogose. Antioksidantai apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimų, kurie susidaro dėl streso.

• Magnis: Yra žalių lapinių daržovių, riešutų, sėklų ir neskaldytų grūdų. Magnis padeda reguliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.

• Triptofanas: Turi kalakutie, vištiena, žuvis, riešutai ir sėklos. Triptofanas yra aminorūgštis, kurią organizmas naudoja serotonino, neurotransmiterio gamybai, vaidina vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir miegą.

5.4. Laiko valdymas ir organizavimas: užduočių prioritetų nustatymas ir delegavimas

Nesugebėjimas valdyti laiko ir bloga organizacija dažnai sukelia stresą. Prioritetų nustatymas ir užduočių delegavimas gali padėti sumažinti perkrovos jausmą ir pagerinti jūsų gyvenimo kontrolę.

• Sudaryk reikalų sąrašus: Bylų sąrašų sudarymas padeda sutvarkyti jūsų mintis ir nustatyti, kurios užduotys yra svarbiausios.

• Įdiekite realistiškus tikslus: Nebandykite padaryti per daug vienu metu. Įdiekite realius tikslus ir suskaidykite dideles užduotis į mažesnius, kontroliuojamus veiksmus.

• Delegatų užduotys: Jei įmanoma, perduokite užduotis kitiems žmonėms.

• Tvarkykite savo laiką: Norėdami padidinti savo produktyvumą, naudokite laiko valdymo metodus, tokius kaip „Pomodoro“.

5.5. Socialinė parama: bendravimas su draugais ir šeima, palaikymo grupės

Socialinė parama vaidina svarbų vaidmenį valdant stresą ir palaikant psichinę sveikatą. Bendravimas su draugais ir šeima, dalyvavimas palaikymo grupėse ir emocinės paramos gavimas iš kitų žmonių gali padėti susidoroti su stresu ir jaustis mažiau vieniši.

5.6. Psichoterapija ir konsultacijos: kognityvinė-elgesio terapija (KPT), sąmoningumo terapija

Psichoterapija ir konsultacijos gali būti veiksmingi streso ir susijusių problemų, tokių kaip nerimas ir depresija, gydymo metodai.

• Kognityvinė-elgesio terapija (KPT): KPT yra terapijos rūšis, padedanti žmonėms nustatyti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kuris prisideda prie streso.

• Nurumo terapija: Sąmoningumo terapija padeda žmonėms šiuo metu suvokti jų mintis, jausmus ir pojūčius, nesmerkiant jų.

• Kitos terapijos rūšys: Kiti terapijos rūšys, tokios kaip tarpasmeninė terapija ir psichodinaminė terapija, taip pat gali būti naudinga kontroliuoti stresą.

5.7. Narkotikų gydymas: prireikus ir kokie vaistai gali padėti

Kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo narkotikais, norint kontroliuoti stresą ir susijusias problemas, tokias kaip nerimas ir depresija. Vaistai gali būti naudojami siekiant sumažinti nerimo lygį, pagerinti miegą ir palengvinti depresijos simptomus. Tačiau gydymą narkotikais turėtų būti skiriama ir kontroliuoti gydytojas.

Kai kurie vaistai, kurie gali būti naudojami stresui gydyti, ir susijusioms problemoms gydyti:

• Antidepresantai: Selektyvūs serotonino (SIOOS) ir selektyvių serotonino ir norepinefrino (Siosino) atbulinės eigos gaudymo inhibitoriai ir selektyvūs inhibitoriai.

• Anksiolitika: Benzodiazepinai (naudojami netrukus) ir Beuspironas.

• Beta blokatoriai: Gali būti naudojamas norint sumažinti fizinius nerimo simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas.

5.8. Alternatyvūs gydymo metodai: joga, akupunktūra, aromaterapija

Kai kuriems žmonėms palengvėja stresas, naudodamiesi alternatyviais gydymo metodais, tokiais kaip joga, akupunktūra ir aromaterapija.

• Joga: Joga sujungia fizines pozas, kvėpavimo pratimus ir meditaciją. Įprasta jogos praktika gali sumažinti streso lygį, pagerinti lankstumą ir jėgą bei sumažinti kraujospūdį.

• Akupunktūra: Akupunktūra yra tradicinė kinų medicinos praktika, apimanti plonų adatų įvedimą į tam tikrus kūno taškus. Manoma, kad akupunktūra skatina endorfinų ir kitų medžiagų išsiskyrimą, kuris gali padėti sumažinti skausmą ir stresą.

• Aromaterapija: Aromaterapijoje naudojami eteriniai aliejai, išgauti iš augalų, kad pagerintų nuotaiką ir sumažintų stresą. Kai kurie eteriniai aliejai, kurie laikomi naudingais streso mažinimui, yra levandos, ramunėlės ir sandalmedis.

6 skyrius: Streso prevencija ir širdies sveikatos apsauga

Streso prevencija ir širdies sveikatos išlaikymas yra ilgalaikis procesas, kurio metu reikia pakeisti gyvenimo būdą ir priimti sveikus įpročius.

6.1. Atsparumo stresui raida: teigiamas mąstymas, savęs tapatumas

Atsparumo stresui, dar žinomo kaip gyvybingumas, plėtra apima įgūdžių ir strategijų, padedančių susidoroti su stresinėmis situacijomis ir prisitaikyti prie pokyčių, tobulinimą.

• Teigiamas mąstymas: Sutelkiant dėmesį į teigiamus gyvenimo aspektus ir neigiamų minčių pokyčius, galite padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.

• Savęs tapatumas: Savarankiškumo raida apima jų emocijų, minčių ir elgesio supratimą. Tai padeda nustatyti streso suaktyvinimą ir sukurti jų valdymo strategijas.

• Dėkingumo praktika: Reguliarus dėkingumo išraiška už tai, ką turite, gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.

• Sienų įkūrimas: Išmokite pasakyti ne pagal reikalavimus ir įsipareigojimus, kurie sukelia stresą.

6.2. Pagalbinės aplinkos kūrimas: santykiai, pomėgiai, poilsis

Sukurti atraminę aplinką gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą gerai.

• Palaikomieji santykiai: Bendravimas su draugais ir šeima, teikiantys emocinę paramą, gali padėti susidoroti su stresu ir jaustis ne taip vieniši.

• Pomėgiai ir pomėgiai: Pomėgiai ir pomėgiai, teikiantys malonumą, gali padėti atitraukti nuo stresinių situacijų ir pagerinti nuotaiką.

• Poilsis ir atsipalaidavimas: Reguliarus poilsis ir atsipalaidavimas yra būtini norint palaikyti fizinę ir psichinę sveikatą. Skirkite laiko užsiėmimams, kurie padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, skaityti, klausytis muzikos, vaikščioti gamtoje ar išsimaudyti.

6.3. Reguliarūs medicininiai tyrimai ir konsultacijos su gydytoju

Reguliarūs medicininiai tyrimai ir konsultacijos su gydytoju yra svarbūs stebint sveikatos būklę ir nustatant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Gydytojas gali pateikti rekomendacijas dėl streso valdymo, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir susijusių problemų gydymo.

6.4. Išsilavinimas ir informacija: didėjantis supratimas apie streso ir širdies santykį

Padidėjęs supratimas apie streso ir širdies ryšį gali padėti žmonėms priimti protingesnius sprendimus dėl savo sveikatos ir gyvenimo būdo. Atminkite, kad streso valdymas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis nuolatinių pastangų ir dėmesio.

6.5. Ilgalaikių įsipareigojimų priėmimas sveikai

Ilgalaikių įsipareigojimų dėl sveikos gyvenimo būdo priėmimas, įskaitant streso valdymą, sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir blogų įpročių atmetimą, yra raktas į širdies sveikatą ir širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją. Tai investicija į jūsų būsimą sveikatą ir gerai.