Kristai sąnariuose: diagnostiniai metodai

Kristai sąnariuose: diagnostiniai metodai

Sąnarių įtrūkimų ar krepito reiškinys yra dažnas bet kokio amžiaus žmonių patirtis. Nors jos buvimas dažnai yra nekenksmingas, jos buvimas kartais gali parodyti pagrindines sąnarių problemas, kurioms reikia medicininės pagalbos. Suprasti sąnarių įtrūkimo priežastis ir diagnostikos metodai, naudojami jo reikšmingumui įvertinti, yra labai svarbus veiksmingam valdymui ir gydymui. Šis straipsnis gilinasi į sąnarių įtrūkimų painiavą, pateikiant išsamią diagnostinių metodų, naudojamų atskirti gerybinį krepinį ir susijusį su patologinėmis sąlygomis, apžvalga.

I. Jungtinio įtrūkimo apibrėžimas (krepitas)

Sąnarių įtrūkimai, mediciniškai žinomi kaip krepitas, yra trūkumų, iššokimo, šlifavimo ar paspaudimų, atsirandančių sąnaryje judėjimo metu, pojūtis. Jis gali būti girdimas, juntamas (jaučiamas per odą) arba abu. Garso ir sensacijos savybės, taip pat susiję simptomai, suteikia vertingų užuominų apie pagrindinę priežastį.

A. Krepito tipai:

„Crepitus“ galima plačiai suskirstyti į keletą kategorijų pagal jo charakteristikas:

1. Fiziologinis krepitas: Šio tipo krepitas laikomas normaliu ir nekenksmingu. Tai dažnai yra neskausminga ir būna atsitiktinai, paprastai nesusiję su jokia pagrindine sąnarių patologija.

2. Patologinis sprogimas: Šio tipo krepitus lydi skausmas, patinimas, standumas, ribotas judesio diapazonas ar kiti simptomai, rodantys sąnarių ligą. Tai rodo pagrindinę problemą, kurią reikia įvertinti.

3. Puikus sprogimas: Tam būdingas smulkus, įtrūkęs pojūtis, dažnai susijęs su sinovitu (sinovinės membranos uždegimu) arba ankstyvuoju osteoartritu.

4. Šiurkštus sprogimas: Šis krepito tipas yra ryškesnis ir jaučiasi kaip grubus šlifavimo pojūtis. Tai dažnai siejama su kremzlės pažeidimais tokiomis sąlygomis kaip pažengęs osteoartritas.

B. Bendros krepito vietos:

Sąnarių įtrūkimai gali atsirasti bet kuriame kūno sąnaryje, tačiau dažniausiai pranešama šiose vietose:

1. Keliai: Krepitas keliuose yra ypač dažnas, dažnai susijęs su patellofemoralinio skausmo sindromu, osteoartritu ar menisko ašaromis.

2. Pečiai: Pečių krepitus galima susieti su rotatoriaus rankogalių ašaromis, bursitu ar glenohumeraliniu nestabilumu.

3. Klubai: Hip crepitus gali reikšti osteoartritą, labralines ašaras ar spindinčią klubo sindromą.

4. Kulkšnys: Kulkšnies krepitas gali atsirasti dėl kulkšnies patempimų, osteoartrito ar sausgyslės.

5. Stuburas: Stuburo krepitas yra dažnas ir gali būti susijęs su briaunos sąnario artritu, raiščių laisvumu ar disko degeneracija.

Ii. Galimos sąnarių įtrūkimo priežastys

Tiksliam diagnozei ir gydymo planavimui labai svarbu suprasti galimas krepito priežastis. Priežastys gali būti nuo gerybinių fiziologinių reiškinių iki rimtų pagrindinių sąnarių patologijų.

A. fiziologinės priežastys:

1. Azoto burbuliukų formavimasis: Plačiausiai pripažintas fiziologinio krepinio paaiškinimas yra azoto burbuliukų susidarymas ir žlugimas sinoviniame skystyje. Sinovinis skystis sutepia sąnarius. Kai sąnarys juda, slėgis sąnaryje gali pasikeisti, todėl ištirpusios dujos, visų pirma azoto, susidaro burbuliukai. Kai šie burbuliukai griūva, jie sukuria iššokantį ar įtrūkimą. Tai panašu į iššokantį garsą, išgirstant įtrūkusius peilius.

2. Sausgyslė ar raiščių judėjimas: Sausgysliai ir raiščiai kartais gali užspausti arba slysti per kaulinius pažadus ar kitas sąnario struktūras. Šis judesys gali skleisti gniaužtą ar paspaudimą, kuris suvokiamas kaip krepitas. Tai ypač paplitusi keliuose (iliotibialinės juostos sindromuose) ir klubai (snapping klubo sindromas).

3. Grubūs sąnarių paviršiai: Kai kuriais atvejais nedideli sąnario kremzlės paviršiaus nelygumai ar šiurkštumas gali sukelti nedidelį šlifavimo ar paspaudimo pojūtį sąnario judėjimo metu. Tai dažnai yra besimptomė ir nereiškia reikšmingos kremzlės pažeidimo.

B. patologinės priežastys:

1. Osteoartritas: Osteoartritas yra degeneracinė sąnarių liga, kuriai būdingas sąnario kremzlės skilimas. Kai kremzlė nusidėvi, apatinis kaulas tampa veikiamas, todėl susidaro kaulų ant kaulų trintis. Ši trintis gali sukelti šiurkščią krepinį, dažnai lydimą skausmo, standumo ir riboto judesio diapazono.

2. Menisko ašaros (kelio): Menisko ašaros (kremzlinės pagalvėlės kelio sąnaryje) gali sukelti gaudymą, užrakinimo ar iššokimo pojūtį, dažnai lydi skausmą ir patinimą. Susiderinęs menisko fragmentas gali trukdyti sklandžiai sąnario judesiui, sukuriant krepitus.

3. Ligamento sužalojimai: Ligamento sužalojimai, tokie kaip patempimai ar ašaros, gali sukelti sąnarių nestabilumą ir nenormalią jungtinę mechaniką. Tai gali sukelti krepitus, skausmą ir patinimą.

4. „Chondromalacia“ girnelė (patellofemoralinio skausmo sindromas): Ši sąlyga apima kremzlės sušvelnėjimą ir suskirstymą ant gomurio apatinės dalies (kelio sąnario). Tai gali sukelti skausmą aplink kelio sąnarį, ypač atliekant veiklą, kuri krauna kelio sąnarį, ir dažnai jį lydi krepitas.

5. Reumatoidinis artritas: Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, sukelianti sinovinės membranos uždegimą. Šis uždegimas gali sukelti kremzlės pažeidimus, kaulų eroziją ir sąnarių deformaciją, todėl atsiranda krepitas, skausmas, patinimas ir standumas.

6. Sinovitas: Sinovinės membranos uždegimas gali padidinti skysčių susidarymą ir pakitimą sąnario mechaniką, sukeldamas krepitus. Sinovitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant sužalojimą, infekciją ir uždegiminį artritą.

7. Bursitas: Bursitas yra bursos, skysčio užpildyto maišelio, kuris sukasi sausgysles ir raiščius, uždegimas, kai jie slenka ant kaulų. Uždegiminės bursae judėjimo metu gali sukelti skausmą ir krepitą.

8. Sausgyslė: Dėl sausgyslės uždegimo krepitas gali sukelti grubią sausgyslių trinimą prieš aplinkines struktūras.

9. Labralinės ašaros (klubas ir petys): Ašaros „Labrum“, kremzlės žiedas, stabilizuojantis klubo ar pečių sąnarį, gali sukelti skausmą, spustelėjimą, gaudymą ir krepitą.

10. Laisvieji kūnai: Kremzlės ar kaulo fragmentai gali nutrūkti sąnaryje, sukurdami laisvus kūnus. Šie laisvi kūnai gali trukdyti sklandžiam sąnarių judėjimui ir sukelti krepitus, sugauti ir užrakinti.

Iii. Diagnostiniai sąnario įtrūkimo metodai

Kai pacientas patiria sąnarių įtrūkimus, norint nustatyti pagrindinę priežastį ir nustatyti tinkamą gydymą, būtina atlikti išsamų diagnostinį vertinimą. Diagnostinis procesas paprastai apima klinikinio tyrimo, vaizdo tyrimų ir kai kuriais atvejais laboratorinių tyrimų derinį.

A. Klinikinis tyrimas:

Klinikinis tyrimas yra kertinis diagnostikos proceso akmuo. Tai apima išsamų istorijos paėmimą ir išsamų paveikto sąnario fizinę apžiūrą.

1. Istorijos imtis:

   • Bango aprašymas: Paciento prašoma apibūdinti krepito charakteristikas, įskaitant jo pradžią, trukmę, dažnį, intensyvumą ir kokybę (pvz., Iššokantis, paspaudimas, šlifavimas).
   • Susiję simptomai: Pacientas apklaustas dėl visų susijusių simptomų, tokių kaip skausmas, sustingimas, patinimas, ribotas judesio diapazonas, užrakinimas, gaudymas ar suteikimas.
   • Veikla, provokuojanti sprogimą: Paciento klausiama apie konkrečią veiklą, kuri pagilina ar palengvina krepinį.
   • Praėjusios ligos istorija: Paciento ligos istorija apžvelgiama dėl bet kokių svarbių ligų, tokių kaip ankstesni sąnarių sužalojimai, artritas, autoimuninės ligos ar infekcijos.
   • Šeimos istorija: Paciento klausiama apie bet kokią šeimos istoriją, pavyzdžiui, artritą ar hipermobilimo sindromus.
   • Vaistai: Gaunamas dabartinių vaistų sąrašas, nes kai kurie vaistai gali prisidėti prie bendrų problemų.

2. Fizinis patikrinimas:

   • Patikrinimas: Sąnariai vizualiai tikrinami, ar nėra jokių patinimų, paraudimo, deformacijos ar raumenų atrofijos požymių.
   • Palpacija: Sąnarius palpuojama (paliesta), kad būtų galima įvertinti švelnumą, šilumą, krepitus ar skysčių kaupimąsi (efuzija).
   • Judesio diapazonas: Jungtinio judesio diapazonas yra vertinamas tiek aktyviai (pacientas juda sąnarį) ir pasyviai (egzaminuotojas perkelia sąnarį). Judesio diapazono apribojimai gali reikšti pagrindinę sąnario patologiją.
   • Stabilumo testavimas: Atliekami specifiniai stabilumo testai, siekiant įvertinti raiščių ir kitų stabilizuojančių sąnario struktūrų vientisumą.
   • Specialūs testai: Priklausomai nuo susijusios sąnario ir įtariamos diagnozės, gali būti atlikti įvairūs specialūs tyrimai. Pavyzdžiui, McMurray testas dėl meniskų ašarų kelio metu arba Hawkins-Kennedy testas dėl peties smūgio.
   • Eiko analizė: Apatinių galūnių sąnarių problemų atvejais gali būti atlikta eisenos analizė, siekiant įvertinti paciento vaikščiojimo įpročius.

B. Vaizdo tyrimai:

Vaizdo gavimo tyrimai vaidina lemiamą vaidmenį vizualizuojant vidines sąnario struktūras ir nustatant bet kokius anomalijas, kurios gali prisidėti prie krepito.

1. Rentgeno spinduliai (rentgenografai): Rentgeno spinduliai paprastai yra pirmosios eilės vaizdo gavimo būdas vertinant sąnarių problemas. Jie puikiai tinka vizualizuojant kaulų struktūras ir gali aptikti lūžius, dislokacijas, kaulų smaigalius ir sąnario erdvės susiaurėjimą (osteoartrito požymis). Tačiau rentgeno spinduliai nelabai vizualizuoja minkštųjų audinių, tokių kaip kremzlė, raiščiai ar sausgyslės.

2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra galinga vaizdo gavimo technika, kuri naudoja magnetinius laukus ir radijo bangas, kad būtų sukurti išsamūs kaulinių ir minkštųjų audinių struktūrų vaizdai. MRT yra ypač naudingas vertinant kremzlės pažeidimus, menisko ašaras, raiščių sužalojimus, labralines ašaras, sinovitą ir kitus minkštųjų audinių anomalijas.

3. Kompiuterinės tomografijos (CT) nuskaitymas: KT nuskaitymai Naudokite rentgeno spindulius, kad sukurtų skerspjūvio vaizdus. KT nuskaitymai yra geresni nei rentgeno spinduliai, vizualizuojant sudėtingus lūžius ir kaulų anomalijas. Jie taip pat gali būti naudojami vertinant sąnario derinimą ir stabilumą. Tačiau paprastai teikiama pirmenybė MRT vertinant minkštųjų audinių struktūras.

4. Ultragarsas: Ultragarsas naudoja garso bangas, kad sukurtų realaus laiko minkštųjų audinių struktūrų vaizdus. Ultragarsas yra ypač naudingas vertinant sausgyslių, raiščių, bursae ir skysčių kolekcijas. Tai taip pat yra dinamiška vaizdo gavimo technika, tai reiškia, kad jis gali būti naudojamas vertinant sąnario judėjimą realiuoju laiku.

5. Artrografija: Artrografija apima kontrasto dažų įterpimą į sąnario erdvę, po to seka rentgeno arba MRT vaizdavimas. Ši technika gali padėti vizualizuoti sąnario kapsulę, raiščius ir kremzlę. Dabar jis naudojamas rečiau dėl didelės skiriamosios gebos MRT prieinamumo.

C. Laboratoriniai tyrimai:

Laboratoriniai tyrimai kartais naudojami siekiant padėti atskirti skirtingas sąnarių krepito priežastis, ypač kai įtariama uždegiminis artritas ar infekcija.

1. Visas kraujo skaičius (CBC): CBC gali padėti nustatyti infekcijos ar uždegimo požymius. Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali reikšti infekciją, o anemija gali būti susijusi su lėtiniu uždegimu.

2. Eritrocitų sedimentacijos greitis (ESR) ir C-reaktyvusis baltymas (CRP): ESR ir CRP yra organizmo uždegimo žymenys. Padidėjęs ESR ir CRP kiekis gali reikšti uždegiminį artritą ar kitas uždegimines sąlygas.

3. Reumatoidinis faktorius (RF) ir anti-citrulininis citrulininuotas peptidas (anti-CCP) antikūnai: Šie kraujo tyrimai naudojami diagnozuojant reumatoidinį artritą. Teigiami rezultatai rodo šių antikūnų buvimą kraujyje.

4. Antinuklearinių antikūnų (ANA) testas: ANA testas naudojamas autoimuninėms ligoms, tokioms kaip vilkligė, patikrinti.

5. Šlapimo rūgšties lygis: Padidėjęs šlapimo rūgšties lygis gali reikšti podagrą – uždegiminio artrito formą, kurią sukelia šlapimo rūgšties kristalų kaupimasis sąnariuose.

6. Sinovinės skysčių analizė: Sinovinis skystis gali būti išsiurbtas iš sąnario, naudojant adatą (artrocentezę) ir išanalizuotas laboratorijoje. Sinovinio skysčio analizė gali padėti diagnozuoti infekciją, uždegiminį artritą, kristalų sukeltą artritą (podagra ar pseudogout) ir kitas sąnarių sąlygas. Analizė apima:

   • Ląstelių skaičius ir diferencialas: Išmatuojamas baltųjų kraujo kūnelių skaičius ir baltųjų kraujo kūnelių tipai, esantys skystyje. Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius rodo infekciją ar uždegimą.
   • Gram dėmės ir kultūra: Naudojamas bakterijoms ar kitiems mikroorganizmams nustatyti skystyje, tai rodo infekciją.
   • Kristalų analizė: Naudojamas šlapimo rūgšties (podagros) arba kalcio pirofosfato dihidrato (CPPD, pseudogout) kristalams identifikuoti.
   • Gliukozės lygis: Matuoja gliukozės kiekį skystyje. Mažas gliukozės kiekis, palyginti su gliukozės kiekiu kraujyje, gali parodyti infekciją.
   • Baltymų lygis: Matuoja baltymų lygį skystyje. Padidėjęs baltymų kiekis gali reikšti uždegimą.

D. Artroskopija:

Artroskopija yra minimaliai invazinė chirurginė procedūra, leidžianti chirurgui vizualizuoti jungties vidų naudojant mažą kamerą ir specializuotus instrumentus. Artroskopija gali būti naudojama diagnozuoti ir gydyti įvairias sąnarių problemas, įskaitant kremzlės pažeidimus, menisko ašaras, raiščių sužalojimus ir laisvus kūnus. Paprastai jis skirtas tais atvejais, kai kiti diagnostiniai metodai nepateikė galutinės diagnozės arba kai būtina chirurginė intervencija.

Iv. Diferencinė diagnozė:

Vertinant pacientą, kuriam teko sąnarių įtrūkimai, svarbu atsižvelgti į diferencinę diagnozę, kuri yra galimų sąlygų, kurios gali sukelti simptomus, sąrašas. Diferencinė diagnozė skirsis priklausomai nuo krepito vietos ir susijusių simptomų.

A. Kelio sprogimas:

• Patellofemoralinio skausmo sindromas (Chondromalacia gatla)
• Osteoartritas
• Menisko ašaros
• Ligamento sužalojimai (ACL, MCL, PCL, LCL)
• Sinovitas
• Bursitas
• Laisvų kūnų
• Osgood-Schlatter liga (paaugliams)

B. pečių sprogimas:

• Rotatoriaus rankogalių ašaros
• Pečių kliūtis
• Bursitas
• Glenohumeralinis nestabilumas
• Labralinės ašaros (slapių pažeidimas)
• Osteoartritas
• Klizai kapsulitas (šaldytas petys)

C. HIP sprogimas:

• Osteoartritas
• Labralinės ašaros
• Snapping klubo sindromas („Coxa Saltans“)
• Bursitas
• Iliotibialinės juostos sindromas

D. kulkšnies sprogimas:

• Kulkšnies patempimai
• Osteoartritas
• Sausgyslė (Achilas, peroninis)
• Sinovitas

V. Išvada

Bendras įtrūkimas arba krepitas yra dažnas reiškinys, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai, pradedant gerybiniais fiziologiniais atvejais ir baigiant pagrindinėmis sąnarių patologijomis. Norint nustatyti pagrindinę krepito priežastį ir tinkamą gydymą, būtinas išsamus diagnostinis įvertinimas, įskaitant išsamią istoriją, fizinį tyrimą ir tinkamus vaizdavimo tyrimus. Nors daugelis sąnarių įtrūkimų atvejų yra nekenksmingi ir jiems nereikia gydymo, svarbu kreiptis į gydytoją, jei krepitus lydi skausmas, patinimas, standumas, ribotas judesio diapazonas ar kiti simptomai. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti užkirsti kelią tolesnei sąnarių pažeidimui ir pagerinti ilgalaikius rezultatus. Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik švietimo tikslams ir neturėtų būti laikoma medicinine patarimu. Visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu dėl bet kokių sveikatos problemų ar prieš priimdami sprendimus, susijusius su jūsų sveikata ar gydymu.