Sąnarių krizės: ryšys su amžiumi ir gyvenimo būdu

Sąnarių krizės: ryšys su amžiumi ir gyvenimo būdu

I. Kas yra sąnarių krizės? Įvykio mechanizmai.

Kristant sąnariuose arba krepitu (iš lat. įtrūkimas – Creak, įtrūkimas) yra garso reiškinys, atsirandantis judant sąnaryje. Šis garsas gali skirtis atsižvelgiant į intensyvumą ir charakterį – nuo ramaus paspaudimo iki garsaus kristro. Suprasti mechanizmus, kuriais grindžiamas krepitas, labai svarbu nustatyti jo klinikinę reikšmę ir plėtoti prevencijos ir gydymo strategijas.

1.1. Sinovinis skystis ir burbuliukų susidarymas:

Vienas iš labiausiai paplitusių ir gana nekenksmingų krizės mechanizmų yra susijęs su slėgio pokyčiais sinoviniame skystyje. Sinovinis skystis yra storas, klampus skystis, užpildantis sąnario ertmę ir atliekantis daugybę svarbių funkcijų, įskaitant sąnarinių paviršių tepimą, kremzlės mitybą ir nusidėvėjimą.

Sinoviniame skystyje dujos ištirpinamos, daugiausia azoto, anglies dioksido ir deguonies. Judant jungtyje, sąnario ertmės tūris gali skirtis, o tai lemia slėgio svyravimus. Sumažinus slėgį (pavyzdžiui, su sąnario tempimu), dujų burbuliukų susidarymas sinoviniame skystyje gali susidaryti. Medvilnė, kuri atsiranda pjaunant šiuos burbuliukus, yra „nekenksminga“ traškumas, kurį patiria daugelis žmonių, ypač pirštais ar keliais. Šis procesas yra panašus į burbuliukų susidarymą gazuotame vandenyje atidarant buteliuką. Pakartotinis burbuliukų žlugimas yra įmanomas tik po tam tikro laiko, kad būtų galima išrašyti dujas skystyje. Štai kodėl sąnarių, kuriuos sukelia šis mechanizmas, traškėjimas paprastai nėra kartojamas iškart po pirmojo paspaudimo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad susidarymo ir dujų burbuliukų susidarymo ir žlugimo krizę paprastai nėra skausmas ar kiti simptomai ir nėra susijęs su jokia sąnario pažeidimu. Jis laikomas fiziologiniu reiškiniu ir jam nereikia gydymo.

1.2. Raiščių ir sausgyslių judėjimas:

Kitas dažnas traškumo atsiradimo mechanizmas yra slenkantys raiščiai ir sausgyslės, virš kaulų išsikišimo. Ryšiai yra tankūs, elastiniai audiniai, jungiantys kaulus vienas su kitu ir užtikrinant sąnario stabilumą. Sausgysliai yra jungiamieji audiniai, jungiantys raumenis su kaulais ir užtikrina stiprumo perdavimą iš raumenų į kaulus, kad būtų galima atlikti judesius.

Judėdami raiščių ir sausgyslių sąnaryje, jie gali laikinai pasislinkti nuo įprastos padėties ir grįžti atgal, šokinėdami per kaulų išsikišimus ar kitas anatomines struktūras. Šį šokinėjimą gali lydėti paspaudimo ar traškumo pojūtis. Šis mechanizmas yra ypač paplitęs kelio ir kulkšnies sąnariuose.

Kaip ir susidarant dujų burbuliukams, raiščių ir sausgyslių judėjimo sukeltas traškėjimas paprastai nėra rimtos problemos požymis, jei tai nėra lydimas skausmo, edema ar judesių apribojimas.

1.3. Jungtinės kremzlės pokyčiai:

Rimtesnės sąnarių krizės priežastys yra susijusios su sąnarių kremzlės pokyčiais. Sąnarinė kremzlė yra lygus, elastingas audinys, dengiantis sąnario kaulų galus. Tai suteikia klijavimo kaulus vienas kito atžvilgiu be trinties ir amortizuoja sąnario apkrovą.

Su amžiumi ar dėl sužalojimo sąnario kremzlė gali tapti plonesnė, prarasti elastingumą ir netolygiai. Pažeista kremzlė nebeatlieka tokio pat sklandaus slydimo kaip sveikas. Judant kaulai gali slysti vienas į kitą trintis, o tai lemia traškėjimą, barškėjimą ar gurkšnį.

Susijęs su sąnario kremzlės pokyčiais, dažnai lydi skausmas, sustingimas ir judesių apribojimas. Tai gali būti osteoartrito požymis – degeneracinė sąnarių liga, kuriai būdingas laipsniškas kremzlės sunaikinimas.

1.4. Kitos krepito priežastys:

Be to, kas išdėstyta aukščiau, sąnariuose yra ir kitų traškumo priežasčių, įskaitant:

• Sąnarių uždegimas (artritas): Uždegimas sukelia edemą ir keičiasi sinovinio skysčio sudėtis, o tai gali prisidėti prie traškumo.
• MENIKOS Pažeidimas (kelio sąnaryje): Menisko plyšimas gali sukelti spustelėjimo ar blokavimo jausmą keliuose.
• Laisvųjų kūnų buvimas sąnaryje: Kremzlės ar kaulų fragmentai, kurie buvo nuplėšti dėl sužalojimo ar degeneracinių pokyčių, gali judėti sąnarinėje ertmėje ir sukelti traškumą.
• Bursitas: Sinovinio maišo (šepetėlio) uždegimas, kuris padeda sumažinti trintį tarp kaulų ir minkštųjų audinių, taip pat gali sukelti traškumą.
• Bendros traumos: Dislokacijos, subluksacija ir lūžiai gali pakenkti sąnarinėms struktūroms ir krepito vystymuisi.
• Sąnarių hipermorai: Per didelis sąnarių mobilumas gali prisidėti prie raiščių ir sausgyslių šokinėjimo bei traškumo.

Ii. Kontaktas su amžiumi:

Amžius vaidina svarbų vaidmenį atsiradus ir pobūdį sąnariuose. Su amžiumi susiję sąnarinių audinių pokyčiai, tokie kaip kremzlės degeneracija, sumažėjusio raiščių ir sausgyslių elastingumo sumažėjimui, padidėja krepimo rizika.

2.1. Kremzlės pokyčiai su amžiumi:

Su amžiumi kremzlė praranda sugebėjimą išlaikyti vandenį, tampa subtilesnis ir mažiau elastingas. Sumažėja kolageno ir proteoglikanų sintezė – pagrindiniai kremzlės komponentai. Tai lemia kremzlės šoko -Absorbcijos savybių pablogėjimą ir padidėjusį trinties tarp sąnario paviršių. Dėl to padidėja osteoartrito rizika – pagrindinė lėtinių kristalų priežastis vyresnio amžiaus žmonėms.

2.2. Rėmėjų ir sausgyslių pokyčiai su amžiumi:

Su amžiumi raiščiai ir sausgyslės taip pat tampa mažiau elastingos ir jautresnės žalos. Kolageno kiekis sumažėja, o skersinio susiuvimo kiekis kolageno skaidulose padidėja, o tai lemia lankstumo ir padidėjusio standumo sumažėjimą. Tai gali prisidėti prie raiščių ir sausgyslių šokinėjimo per kaulų išsikišimus ir traškumo atsiradimą.

2.3. Mažinantis raumenų jėgą ir sąnarių stabilumą:

Su amžiumi prarandama raumenų masė (sarkopenija) ir mažėja raumenų jėga. Tai lemia sąnarių stabilumo pablogėjimą ir sąnario kremzlės apkrovos padidėjimą. Silpni raumenys negali veiksmingai palaikyti sąnarių ir amortizavimo smūgių, o tai padidina kremzlės riziką ir osteoartrito vystymosi riziką.

2.4. Padidėjęs kartu susijęs su ligomis:

Su amžiumi padidėja tuo pačiu metu susijusių ligų, tokių kaip diabetas, nutukimas ir širdies ir kraujagyslių ligos, paplitimas. Šios ligos gali neigiamai paveikti sąnarių būklę ir prisidėti prie osteoartrito vystymosi. Pavyzdžiui, nutukimas padidina sąnarių apkrovą ir skatina uždegimą, o diabetas sutrikdo kremzlės audinio medžiagų apykaitą.

2.5. Hormoninių pokyčių vaidmuo:

Moterims menopauzės metu įvyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno lygio sumažėjimas. Estrogenai vaidina svarbų vaidmenį palaikant bendrą sveikatą, prisidedant prie kolageno sintezės ir drėkinančios kremzlės. Sumažėjęs estrogeno kiekis gali pabloginti sąnarių būklę ir padidinti osteoartrito riziką.

Iii. Gyvenimo būdo įtaka:

Gyvenimo būdas daro didelę įtaką sąnarių būklei ir kristalų vystymosi rizikai. Gyvenimo gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mityba, kūno svoris ir blogi įpročiai, gali prisidėti prie bendros sveikatos ir su sunkinamais amžiumi susijusių pokyčių ir padidinti degeneracinių ligų riziką.

3.1. Fizinis aktyvumas:

Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus sąnarių sveikatai. Vidutinis fizinis aktyvumas padeda sustiprinti raumenis, pagerinti kraujo tiekimą iki sąnario kremzlės, išlaikyti normalų kūno svorį ir sumažinti osteoartrito riziką.

• Fizinio aktyvumo tipai: Įvairios fizinės veiklos rūšys yra naudingos bendrai sveikatai, įskaitant:

  • Aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, plaukimas, dviračių sportas): Pagerinkite kraujotaką ir prisidėkite prie normalaus svorio išlaikymo.
  • Galios pratimai: Stiprinkite raumenis, kurie palaiko sąnarius ir pagerina sąnarių stabilumą.
  • Lankstumo pratimai (tempimas, joga, pilatesas): Pagerinkite bendrą mobilumą ir sumažinkite sužalojimų riziką.

• Teisingos technikos svarba: Atliekant fizinius pratimus, svarbu stebėti tinkamą techniką, kad būtų išvengta sąnarių sužalojimų. Būtina pradėti nuo mažų apkrovų ir palaipsniui padidinti jas, nes sustiprėja raumenys.

• Venkite perkrovų: Dėl per didelės sąnarių apkrovos gali pakenkti kremzlėms ir išsivystyti osteoartritas. Būtina vengti sporto ir pratimų, kurie daro didelę įtaką sąnariams, ypač jei turite polinkį į sąnarių ligas.

• Individualus požiūris: Fizinio aktyvumo tipų ir apkrovos intensyvumo pasirinkimas turėtų būti individualus ir priklausyti nuo amžiaus, sveikatos ir fizinio rengimo lygio. Prieš pradedant klases, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

3.2. Mityba:

Maistas vaidina svarbų vaidmenį palaikant bendrą sveikatą. Subalansuota mityba, kurioje gausu maistinių medžiagų, padeda sustiprinti kremzlę, sumažinti uždegimą ir išlaikyti normalų kūno svorį.

• Priešuždegiminiai produktai:

  • Omega-3 riebalų rūgštys (riebi žuvis, sėmenų sėklos, graikiniai riešutai): Jie turi priešuždegiminį poveikį ir gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą.
  • Antioksidantai (vaisiai ir daržovės): Apsaugokite ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimo ir sumažinkite uždegiminių ligų riziką.
  • Kurkuminas (ciberžolė): Jis pasižymi galingomis priešuždegiminėmis savybėmis.

• Produktai, prisidedantys prie kremzlės stiprinimo:

  • Kolagenas (želatina, kaulų sultinis): Tai yra pagrindinė kremzlės audinio statybinė medžiaga.
  • Vitaminas C (citrusiniai vaisiai, pipirai, brokoliai): Tai būtina kolageno sintezei.
  • Gliukozaminas ir chondroitinas (maisto priedai): Jie gali padėti sulėtinti kremzlės sunaikinimą ir sumažinti sąnarių skausmą. Tačiau šių priedų veiksmingumas vis dar yra ginčų tema.

• Produktai, kurių reikėtų vengti:

  • Apdoroti produktai, greitas maistas, saldūs gėrimai: Juose yra daug cukraus, trans -riebalų ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios gali prisidėti prie uždegimo ir svorio padidėjimo.
  • Raudona mėsa (dideliais kiekiais): Sudėtyje yra arachidono rūgštis, kuri gali prisidėti prie uždegimo.

3.3. Kūno svoris:

Perteklinis kūno svoris yra vienas iš pagrindinių osteoartrito išsivystymo rizikos veiksnių. Per didelis svoris padidina sąnarių apkrovą, ypač ant kelio ir klubo, todėl pagreitėja kremzlės sunaikinimas. Svorio mažinimas yra svarbi osteoartrito prevencijos ir gydymo strategija.

• Svorio metimas: Svorio metimas net nedideliu kiekiu (5–10%) gali žymiai sumažinti sąnarių apkrovą ir pagerinti būklę.

• Išlaikant sveiką svorį: Būtina stengtis išlaikyti sveiką svorį visą gyvenimą, kad būtų išvengta osteoartrito išsivystymo.

3.4. Blogi įpročiai:

Išblukę įpročiai, tokie kaip rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, gali neigiamai paveikti sąnarių sveikatą.

• Rūkymas: Rūkymas pablogina kraujo tiekimą į sąnario kremzlę ir prisideda prie jo sunaikinimo. Rūkymas taip pat susijęs su padidėjusia reumatoidinio artrito išsivystymo rizika.

• Piktnaudžiavimas alkoholiu: Piktnaudžiavimas alkoholiu gali pažeisti metabolizmą kauluose ir kremzlėse bei prisidėti prie osteoporozės ir osteoartrito vystymosi.

3.5. Profesionalūs veiksniai:

Kai kurios profesijos yra susijusios su padidėjusia rizika susirgti bendromis ligomis. Darbas, susijęs su pakartotiniais judesiais, svoriais ar ilgu buvimu nepatogioje padėtyje, gali sukelti sąnarių perkrovą ir osteoartrito vystymąsi.

• Darbo vietos ergonomika: Svarbu pateikti ergonominę darbo vietą, kad būtų sumažinta sąnarių apkrova. Būtina tinkamai sureguliuoti stalo ir taburetės aukštį, naudoti kojų ir rankų stovus, daryti reguliarias pertraukėles, kad būtų šilta.

• Naudojant apsauginę įrangą: Atliekant darbus, susijusius su svorių kėlimu, būtina naudoti apsauginius produktus, tokius kaip diržai, kad būtų galima palaikyti nugaros ir kelio pagalvėles.

3.6. Sužalojimai:

Sąnarių sužalojimai, tokie kaip dislokacijos, lūžiai ir raiščių ir menisko pažeidimai, gali sukelti potrauminio osteoartrito potrauminio osteoartrito vystymąsi. Svarbu laiku ir tinkamai gydyti sąnarių sužalojimus, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika.

• Sužalojimų prevencija: Norint išvengti sąnarių sužalojimų, būtina laikytis sporto ir fizinio darbo saugos taisyklių, naudokite apsaugines priemones, sustiprinkite raumenis ir pagerinkite koordinaciją.

Iv. Krišto diagnozė sąnariuose:

Krišto diagnozė sąnariuose siekiama nustatyti krepito priežastis ir nustatyti sąnario struktūrų pažeidimo laipsnį. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei krizę lydi skausmas, edema, judesių apribojimas ar kiti simptomai.

4.1. Anamnezė ir fizinis patikrinimas:

• Anamnezė: Gydytojas klausia paciento apie traškumo pobūdį, jo lokalizaciją, intensyvumą, ryšį su fiziniu aktyvumu, skausmo, edemos ir kitų simptomų buvimu. Taip pat išsiaiškinta sąnarių sužalojimų, susijusių ligų ir narkotikų istorija.

• Fizinis patikrinimas: Gydytojas tiria ir palpuoja sąnarį, įvertina judesių tūrį, sąnario stabilumą ir skausmo buvimą. Specialūs bandymai atliekami siekiant nustatyti raiščių ir menisko pažeidimus.

4.2. Instrumentiniai tyrimų metodai:

• Radiografija: X -Ray yra pagrindinis tyrimų metodas, skirtas nustatyti kaulų audinio pokyčius, tokius kaip sąnario tarpo susiaurėjimas, osteofitų (kaulų augimo) susidarymas ir lipnaus kaulo sklerozė. X -ray leidžia diagnozuoti osteoartritą ir kitas sąnarių ligas.

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra labiau informatyvus tyrimo metodas nei rentgenografija ir leidžia vizualizuoti minkštuosius audinius, tokius kaip kremzlė, raiščiai, sausgyslės ir meniskas. MRT leidžia nustatyti kremzlės pažeidimus, raiščių ir meniskų plyšimus, uždegiminius sąnario ir kitų patologinių sąlygų pokyčius.

• Ultragarso tyrimas (ultragarsas): Ultragarsas gali būti naudojamas įvertinti sąnario minkštųjų audinių būklę, aptikti skysčio sąnario ertmėje, sinovinės membranos uždegimą ir raiščių ir sausgyslių pažeidimus.

• Artroskopija: Artroskopija yra invazinis tyrimo metodas, kurio metu į sąnario sąnarinių struktūrų vizualinį tyrimą yra plonas įrankis su fotoaparatu (artroskopu). Artroskopija leidžia aptikti kremzlės, raiščių, meniskų ir kitų audinių pažeidimus, taip pat atlikti terapines manipuliacijas, tokias kaip pažeistos kremzlės ar raiščio pašalinimas.

4.3. Laboratoriniai tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas: Tai gali nustatyti uždegimo požymius.
• Biocheminis kraujo tyrimas: Tai gali nustatyti reumatinių ligų požymius.
• Sinovinio skysčio analizė: Sinovinis skystis, gautas atliekant sąnario punkciją, gali būti ištirtas, kad būtų galima nustatyti uždegimą, infekciją ar kristalų buvimą (pavyzdžiui, su podagra).

V. Krišto gydymas sąnariuose:

Krišto gydymas sąnariuose priklauso nuo krepito priežasčių, sąnarinių struktūrų pažeidimo laipsnio ir kartu esančių simptomų. Daugeliu atvejų gydymas siekia palengvinti skausmą, sumažinti uždegimą, pagerinti sąnario funkciją ir sulėtinti degeneracinių pokyčių progresavimą.

5.1. Konservatyvus gydymas:

• Narkotikų terapija:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ibuprofenas, diklofenakas, nimesulidas ir kt. – naudojami skausmui ir uždegimui sumažinti. Ilgalaikis NVNU naudojimas gali sukelti šalutinį virškinimo trakto poveikį, todėl jie turėtų būti naudojami atsargiai ir prižiūrint gydytojui.
  • Analgetikai: Paracetamol – naudojamas skausmui palengvinti, tačiau neturi priešuždegiminio poveikio.
  • Kortikosteroidai: Prednizonas, deksametazonas – naudojami siekiant sumažinti uždegimą sunkiais atvejais. Kortikosteroidus galima įvesti intraartikuliu arba peroraliai. Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali sukelti rimtą šalutinį poveikį.
  • Chondroprotektoriai: Gliukozaminas ir chondroitinas – naudojami sulėtinti kremzlės sunaikinimą ir sumažinti sąnarių skausmą. Šių narkotikų veiksmingumas vis dar yra ginčų tema.
  • Hialurono rūgštis: Jis skiriamas intraartikuliu, siekiant pagerinti sąnario tepimą ir sumažinti skausmą.

• Kineziterapija:

  • Medicininis kūno kultūra (mankštos terapija): Raumenų stiprinimo pratimai, palaikantys sąnarį, gerinant sąnario mobilumą ir sumažinant skausmą. Mankštos terapija yra svarbi sudėtingo sąnarių ligų gydymo dalis.
  • Masažas: Norėdami pagerinti kraujotaką ir atsipalaiduoti raumenis.
  • Ultragarso terapija: Sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Elektroforezė su vaistais: Narkotikų administravimui į bendrą teritoriją.
  • Magnetoterapija: Sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Lazerio terapija: Sumažinti skausmą ir uždegimą.

• Ortopediniai prietaisai:

  • Kritikai, tvarsčiai, ortozė: Norėdami stabilizuoti jungtį ir sumažinti jo apkrovą.
  • Ortopediniai vidpadžiai: Norėdami pataisyti plokščias kojas ir pagerinti nusidėvėjimą vaikščiojant.

• Gyvenimo pokyčių pokytis:

  • Svorio metimas: Norėdami sumažinti jungčių apkrovą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutiniai fiziniai pratimai, skirti sustiprinti raumenis ir pagerinti sąnario kraujo tiekimą.
  • Tinkama mityba: Subalansuota dieta, kurioje gausu maistinių medžiagų, kad sustiprintų kremzlę ir sumažintų uždegimą.
  • Blogų įpročių atsisakymas: Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

5.2. Chirurginis gydymas:

Chirurginis gydymas naudojamas tais atvejais, kai konservatyvūs metodai yra neveiksmingi, o liga progresuoja, todėl žymiai riboja sąnario funkciją ir pablogina gyvenimo kokybę.

• Artroskopija: Jis naudojamas pašalinti pažeistą kremzlę, meniskai, laisvuosius kūnus sąnaryje, susiuvant raiščius ir atliekant kitas terapines manipuliacijas.

• Osteotomija: Chirurginė kaulų deformacijos korekcija, norint perskirstyti sąnario apkrovą.

• Jungtinė endoprotezija: Pažeistos sąnario pakeitimas dirbtiniu protezu. Endoprotezija yra veiksmingas sunkios osteoartrito formų gydymo būdas, kai kiti gydymo metodai nepadeda.

5.3. Liaudies gynimo priemonės:

Kai kurios liaudies gynimo būdai gali padėti palengvinti sąnarių skausmą ir uždegimą, tačiau jų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas. Prieš naudodamiesi liaudies gynimo priemonėmis, turite pasikonsultuoti su gydytoju.

• Dimexido kompresai: Dimexidas turi priešuždegiminį ir analgetinį poveikį.
• Šabo tinktūra: Voverės pelkė turi priešuždegimines ir analgezines savybes.
• Audinių pagrindu pagamintas tepalas: Audinys turi žaizdų gijimą ir priešuždegiminį poveikį.
• Vonios su jūros druska: Norėdami atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.

Vi. Krištolo prevencija sąnariuose:

Krišto prevencija sąnariuose siekiama išlaikyti sąnarių sveikatą ir užkirsti kelią degeneracinių pokyčių vystymuisi.

6.1. Reguliarus fizinis aktyvumas:

Reguliarūs vidutinio sunkumo fiziniai pratimai padeda sustiprinti raumenis, pagerinti kraujo tiekimą iki sąnario kremzlės, išlaikyti normalų kūno svorį ir sumažinti osteoartrito riziką.

6.2. Tinkama mityba:

Subalansuota mityba, kurioje gausu maistinių medžiagų, padeda sustiprinti kremzlę, sumažinti uždegimą ir išlaikyti normalų kūno svorį.

6.3. Išlaikant sveiką svorį:

Perteklinis kūno svoris padidina sąnarių apkrovą, o tai lemia pagreitintą kremzlės sunaikinimą. Būtina stengtis išlaikyti sveiką svorį visą gyvenimą.

6.4. Venkite traumų:

Norint išvengti sąnarių sužalojimų, būtina laikytis sporto ir fizinio darbo saugos taisyklių, naudokite apsaugines priemones, sustiprinkite raumenis ir pagerinkite koordinaciją.

6.5. Laiku gydantis sąnarių ligas:

Būtina laiku pasitarti su gydytoju, jei sąnariuose skausmas, edema ar jo judesių apribojimas. Ankstyva bendrų ligų diagnozė ir gydymas padės sulėtinti degeneracinių pokyčių progresavimą ir palaikyti bendrą funkciją.

6.6. Darbo vietos ergonomika:

Svarbu pateikti ergonominę darbo vietą, kad būtų sumažinta sąnarių apkrova.

6.7. Blogų įpročių atsisakymas:

Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikia sąnarių sveikatą.

6.8. Reguliarūs medicininiai egzaminai:

Reguliarūs medicininiai tyrimai padės nustatyti bendras ligas ankstyvajame etape ir laiku pradėti gydymą.

Šiame išsamiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie bendrą krepinį, apimantį jo mechanizmus, ryšį su amžiumi ir gyvenimo būdu, diagnostika, gydymu ir prevencija. Turinys yra sudarytas siekiant lengvai skaitomumo, apima atitinkamą medicininę terminologiją ir pabrėžia holistinio požiūrio į bendrą sveikatą svarbą. Informacija pateikiama neutraliu ir informatyviu tonu.