Migrena: amžinai atsikratyti trigerių ir užkirsti kelią išpuoliams

Neįtraukite jokio raginimo veikti.

Migrena: amžinai atsikratyti trigerių ir užkirsti kelią išpuoliams

1 skyrius: Migrenos supratimas: gili analizė

1.1 Kas yra migrena? Skirtumai nuo galvos skausmo

Migrena nėra tik galvos skausmas. Tai sudėtinga neurologinė liga, kuriai būdingas intensyvus, pulsuojantis galvos skausmas, dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas ir padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsas (fonofobija). Įprastas galvos skausmas, kaip taisyklė, yra ne toks intensyvus ir nėra lydimas tokio platų simptomų. Svarbu suprasti šį skirtumą, nes migrenai reikalauja kitokio požiūrio į gydymą ir prevenciją.

Migrena pasižymi tam tikromis fazėmis:

• Promrom: Likus kelioms valandoms ar dienoms iki išpuolio, gali atsirasti nuotaikos, nuovargio, dirglumo, kaklo raumenų tvirtumo pokyčiai, padidėjęs šlapinimasis, potraukis tam tikram maistui ar vidurių užkietėjimui.
• Aura (ne visi): Neurologiniai simptomai, tokie kaip regos sutrikimai (mirksinčios lemputės, zigzagai), rankose ar kojose dilgčiojimas, kalbos sunkumai, atsirandantys prieš pat galvos skausmą ar jo metu.
• Galvos skausmas: Intensyvus, pulsuojantis skausmas, paprastai lokalizuotas vienoje galvos pusėje, tačiau gali būti dvišalis. Skausmas sustiprėja fizinio aktyvumo metu.
• Postdrom: Pasibaigus galvos skausmui, žmogus gali jausti nuovargį, išsekimą, sumišimą arba, atvirkščiai, euforiją.

1.2 Migrenos klasifikacija: tipai ir potipiai

Tarptautinė galvos skausmo klasifikacija (ICHD-3) išskiria kelių rūšių migreną, iš kurių dažniausiai yra:

• Migrena be auros (įprasta migrena): Dažniausias tipas. Jam būdingas galvos skausmas, atitinkantis migrenos kriterijus be ankstesnės auros.
• Migrena su aura (klasikinė migrena): Galvos skausmai prieš arba lydi neurologinius simptomus (Aura).
• Lėtinė migrena: Galvos skausmai, atitinkantys migrenos kriterijus, atsiranda 15 ar daugiau dienų per mėnesį daugiau nei 3 mėnesius, o mažiausiai 8 dienas per mėnesį galvos skausmas susitinka su migrena be auros ar migrenos su aura, arba yra vaistas, nurodytas migrenai.
• Migrena su smegenų kamieno aura (anksčiau pagrindine migrena): Aura apima simptomus, susijusius su smegenų kamienu, tokiais kaip galvos svaigimas, ausys, dvigubas skandalas, dizartrija ir sutrikusi sąmonė.
• Hemipleginė migrena: Retas migrenos rūšis, kuriai būdinga aura, turinti motorinę silpnumą (hemiplegija). Yra šeima ir atsitiktinė forma.
• Tinklainės migrena: Retas migrenos rūšis, kuriai būdinga trumpalaikė monokulinė auditorija (mirgėjimas, galvijai, aklumas) vienoje akyje.

Svarbu nustatyti migrenos tipą, nes tai turi įtakos gydymo ir prevencijos strategijų pasirinkimui.

1.3 Migrenos patofiziologija: kas nutinka smegenyse?

Mechanizmai, kuriais grindžiami migrena, nėra visiškai ištirti, tačiau manoma, kad traukulių vystymosi vystymosi metu yra keli veiksniai:

• Trigeminalinės nervų sistemos aktyvinimas: Trigeminalinis nervas yra pagrindinis nervas, atsakingas už veido ir galvos jautrumą. Šio nervo aktyvinimas lemia neuropeptidų, tokių kaip CGRP (kalcitonino-Hen-Hen prigludusio peptido), išsiskyrimą, kurie sukelia smegenų uždegimą ir kraujagyslių išsiplėtimą.
• Žievės plitimo depresija (CSD): Neuronų ir glialinės depoliarizacijos banga, lėtai plinta išilgai smegenų žievės. Manoma, kad CSD vaidina svarbų vaidmenį plėtojant aurą ir gali prisidėti prie trigeminalinės sistemos suaktyvinimo.
• Serotonerginės sistemos disfunkcija: Serotoninas yra neurotransmiteris, vaidinantis svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, miegą ir skausmą. Serotonerginės sistemos pažeidimai gali prisidėti prie migrenos vystymosi.
• Genetinis polinkis: Migrena dažnai randama šeimose, o tai rodo genetinį polinkį. Buvo rasta genų, susijusių su migrenos vystymuisi, ypač hemiplegine migrena, vystymosi.
• Uždegimo vaidmuo: Uždegimas vaidina svarbų vaidmenį migrenos patofiziologijoje. Uždegiminių mediatorių išsiskyrimas gali prisidėti prie skausmo kelių jautrumo ir sustiprinti galvos skausmą.

Šių mechanizmų supratimas leidžia sukurti naujus, efektyvesnius migrenos gydymo metodus, skirtus konkrečiems smegenų taikiniams.

1.4 Rizikos veiksniai ir paplitimas

Migrena yra dažna liga, daranti įtaką didelę gyventojų dalį. Migrenos rizikos veiksniai apima:

• Grindys: Moterys kenčia nuo migrenos 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Taip yra dėl hormoninių pokyčių, atsirandančių menstruacinio ciklo, nėštumo ir menopauzės metu.
• Amžius: Migrena paprastai prasideda paauglystėje ar jauname amžiuje ir pasiekia piką sulaukus 30–40 metų.
• Šeimos istorija: Migrenos buvimas artimuose artimuosiuose žymiai padidina ligos išsivystymo riziką.
• Genetika: Kai kurie genai yra susiję su padidėjusia migrenos vystymosi rizika.
• Tautybė: Migrenos paplitimas skiriasi priklausomai nuo etninės priklausomybės.
• Susijusios ligos: Kai kurios ligos, tokios kaip depresija, nerimo sutrikimai, fibromialgija ir dirgliosios žarnos sindromas, yra susijusios su padidėjusia migrenos vystymosi rizika.

Migrenos paplitimas pasaulyje yra apie 11–15%. Tai reiškia, kad milijonai žmonių kenčia nuo šios varginančios ligos.

2 skyrius: Migrenos sukeliančių asmenų nustatymas: raktas į prevenciją

2.1 Galvos skausmo dienoraščio priežiūra: įrankis, skirtas nustatyti trigerius

Svarbiausias žingsnis nustatant migrenos aktyviklius yra svarbiausias žingsnis. Dienoraštyje turėtumėte rašyti išsamiai:

• Galvos skausmo pradžios ir pabaigos data ir laikas: Tikslus atakos pradžios ir pabaigos laikas padės nustatyti jo trukmę ir ryšį su tam tikrais įvykiais.
• Galvos skausmo intensyvumas (skalėje nuo 1 iki 10): Skausmo intensyvumo įvertinimas leis įvertinti gydymo efektyvumą ir nustatyti veiksnius, kurie pablogina galvos skausmą.
• Galvos skausmo lokalizavimas (viena pusė, abi pusės, kakta, galvos užpakalinė dalis): Skausmo lokalizavimas gali parodyti migrenos tipą ir galimus sukeltus.
• Simptomai, lydintys galvos skausmą (pykinimas, vėmimas, fotofobija, fonofobija): Simptomai, lydintys galvos skausmą, padės atskirti migreną nuo kitų tipų galvos skausmo ir nustatyti specifinius aktyviklius.
• Priimami narkotikai ir jų efektyvumas: Priimtų vaistų įrašai ir jų efektyvumas įvertins poreikį koreguoti gydymą.
• Galimi sukėlėjai (maistas, gėrimai, stresas, oras, miegas, hormoniniai pokyčiai): Išsamus potencialių suaktyvinimo įrašų įrašymas padės nustatyti modelius ir nustatyti veiksnius, kurie išprovokuoja išpuolius.
• Kiti veiksniai (fizinis aktyvumas, kvapai, ryški šviesa, menstruacinis ciklas): Visi kiti veiksniai, kurie gali būti susieti su galvos skausmu, turėtų būti parašyti dienoraštyje.

Norint išlaikyti galvos skausmo dienoraštį, reikia disciplinos ir kantrybės, tačiau tai yra vertinga priemonė jūsų migrenai suprasti ir sukurti veiksmingą prevencijos strategiją.

2.2 Maisto aktyvikliai: ko reikėtų vengti?

Kai kurie produktai ir gėrimai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti migrenos išpuolius. Paskirstytas maisto priežastis apima:

• Nuolatiniai sūriai (čederis, Bree, parmezanas): Juose yra tiramino, aminorūgšties, kuri gali sukelti susiaurėjimą ir kraujagyslių išsiplėtimą, išprovokuojančią migreną.
• Perdirbta mėsa (dešra, šoninė, dešrainiai): Sudėtyje yra nitritų ir nitratų, kurie taip pat gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą.
• Šokoladas: Sudėtyje yra feniletilamino, kuris gali paveikti serotonino lygį smegenyse.
• Alkoholis (ypač raudonasis vynas ir alus): Sudėtyje yra tiramino ir histamino, kuris gali išprovokuoti migreną.
• Kofeinas (dideliais kiekiais): Kofeinas gali sukelti susiaurėjimą ir kraujagyslių išsiplėtimą, išprovokuodama migreną. Tačiau kai kuriems žmonėms mažos kofeino dozės gali palengvinti galvos skausmą.
• Dirbtiniai saldikliai (aspartam): Jie gali paveikti neurotransmiterių lygį smegenyse.
• Maisto papildai (natrio glutamatas – MSG): Tai gali sukelti nervų sistemos jaudulį.
• Fermentuoti produktai (rauginti kopūstai, kimchi): Juose yra histamino, kuris gali išprovokuoti migreną.
• Citrusiniai vaisiai: Gali būti medžiagų, turinčių įtakos neurotransmiterių lygiui.

Svarbu pažymėti, kad maisto sukėlėjai yra individualūs. Ne visi migreną sergantys žmonės yra jautrūs tiems pačiiems produktams. Galvos skausmo dienoraštis padės nustatyti, kurie produktai išprovokuoja tam tikro asmens išpuolius. Dieta, kurioje įtariamieji laikinai pašalinami iš dietos, gali padėti patvirtinti arba paneigti ryšį tarp tam tikrų produktų ir migrenos.

2.3 Stresas: pagrindinis migrenos trigeris

Stresas yra vienas iš labiausiai paplitusių migrenos sukeliančių asmenų. Fiziologinis atsakas į stresą apima streso hormonų, tokių kaip kortizolio ir adrenalino, išsiskyrimą, kuris gali paveikti neurotransmiterių lygį ir sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir išsiplėtimą, išprovokuojant migreną.

Streso valdymas yra svarbi migrenos prevencijos dalis. Yra įvairių streso valdymo metodų:

• Reguliarūs fiziniai pratimai: Fiziniai pratimai padeda sumažinti streso hormonus ir pagerinti nuotaiką.
• Atsipalaidavimo praktika (meditacija, joga, TA-chi): Ši praktika padeda sumažinti raumenų įtampą, nuraminti protą ir sumažinti stresą.
• Kvėpavimo takų pratimai: Gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą.
• Progresyvus raumenų atsipalaidavimas: Šis metodas apima įvairių raumenų grupių įtampą ir atsipalaidavimą, kad būtų sumažinta įtampa visame kūne.
• Kognityvinė-elgesio terapija (KPT): KPT padeda pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su stresu.
• Laiko valdymas: Laiko planavimas ir prioritetų nustatymas padeda sumažinti perkrovos ir streso jausmą.
• Pomėgiai ir pomėgiai: Užsiėmimai, teikiantys malonumą, atsiriboja nuo stresinių situacijų ir pagerina nuotaiką.
• Socialinė parama: Bendravimas su draugais ir šeima gali padėti susidoroti su stresu ir jaustis labiau palaikomam.

Streso šaltinių nustatymas ir veiksmingos streso valdymo strategijos kūrimas yra svarbus migrenos prevencijos žingsnis.

2.4 Hormoniniai pokyčiai: Migrena moterims

Hormoniniai pokyčiai, atsirandantys per menstruacinį ciklą, nėštumą ir menopauzę, gali išprovokuoti moterų migrenos priepuolius. Estrogeno lygio sumažėjimas prieš menstruacijas yra dažnas menstruacinės migrenos trigeris.

Yra įvairių požiūrių į hormonų migrenos valdymą:

• Hormoninė terapija (geriamosios kontracepcijos priemonės, pakaitinė hormonų terapija): Hormoninė terapija gali padėti stabilizuoti estrogeno kiekį ir sumažinti migrenos priepuolių dažnį. Tačiau hormonų terapija netinka visoms moterims ir gali turėti šalutinį poveikį.
• Ne -hormoniniai gydymo metodai (NVNU, Triptans): NVNU ir Triptanai gali būti veiksmingi sustabdyti hormoninių migrenos priepuolius.
• Kintantis gyvenimo būdas (reguliarūs fiziniai pratimai, sveika mityba, streso valdymas): Gyvenimo būdo pasikeitimas gali padėti stabilizuoti hormonų lygį ir sumažinti migrenos priepuolių dažnumą.
• Estrogeno mini dozė: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti estrogeno mini dozę, kad prieš menstruacijas būtų išvengta staigaus estrogeno lygio kritimo.

Svarbu diskutuoti su gydytojo galimybėmis gydyti hormoninę migreną, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią metodą.

2.5 Aplinkos veiksniai: orai, kvapai, šviesa

Aplinkos veiksniai, tokie kaip oro pokyčiai, stiprūs kvapai ir ryški šviesa, gali išprovokuoti migrenos priepuolius.

• Orų pokyčiai: Atmosferos slėgio, temperatūros ir drėgmės maudymosi maudymosi smegenyse gali paveikti kraujagyslės ir išprovokuoti migreną.
• Stiprūs kvapai: Spiritai, chemikalai, dūmai ir kiti stiprūs kvapai gali sudirginti nervų sistemą ir išprovokuoti migreną.
• Ryški šviesa: Mirksėjusi šviesa, saulės šviesa ir kiti ryškios šviesos šaltiniai gali sukelti jutimo perkrovą ir išprovokuoti migreną.

Aplinkos veiksnių prevencija gali padėti sumažinti migrenos atakų dažnumą:

• Laikykitės orų prognozės: Būkite pasirengę pokyčiams dėl oro sąlygų ir imkitės atsargumo priemonių, jei esate jautrus slėgio ar temperatūros pokyčiams.
• Venkite stiprių kvapų: Stenkitės vengti vietų, kuriose yra stiprūs kvapai, ir naudokite produktus be kvapo.
• Dėvėkite akinius nuo saulės: Dėvėkite akinius nuo saulės, kad apsaugotumėte akis nuo ryškios šviesos.
• Naudokite šviesos filtrus: Norėdami sumažinti akių apkrovą, naudokite šviesos filtrus kompiuteriuose ir telefonuose.
• Patobulinkite kambarį: Pateikite gerą ventiliaciją kambaryje, kad sumažintumėte kvapų koncentraciją.

2.6 Miego sutrikimai: miego trūkumas

Miego sutrikimai, tiek miego trūkumas, tiek perteklius, gali išprovokuoti migrenos priepuolius. Miego trūkumas gali sukelti stresą ir nuovargį, o miego perteklius gali sutrikdyti kūno cirko ritmą.

Reguliaraus miego režimas yra svarbi migrenos prevencijos dalis:

• Eik miegoti ir pabusti tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net savaitgaliais: Tai padės nustatyti įprastą cirkadinį ritmą.
• Sukurkite patogias miego sąlygas: Suteikite tylą, tamsą ir vėsumą miegamajame.
• Prieš miegą venkite kofeino ir alkoholio: Kofeinas ir alkoholis gali sutrikdyti miegą.
• Reguliariai užsiimkite fiziniais pratimais: Fiziniai pratimai padeda pagerinti miegą, tačiau nedarykite jų prieš pat miegą.
• Venkite naudoti elektroninius įrenginius prieš miegą: Šviesa iš elektroninių prietaisų ekranų gali slopinti melatonino, miego hormono, gamybą.
• Jei turite miego problemų, pasitarkite su gydytoju: Skaidrių problemos, tokios kaip miego apnėja, gali apsunkinti migreną.

3 skyrius: Prevenciniai vaistai ir kiti gydymo metodai

3.1 Prevencinis gydymas: vaistai, skirti užkirsti kelią migrenai

Prevencinis gydymas yra vaistų vartojimas siekiant sumažinti migrenos priepuolių dažnį, intensyvumą ir trukmę. Prevencinis gydymas rekomenduojamas, jei migrena daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, atakos dažnai (daugiau nei 4 kartus per mėnesį) įvyksta (vaistai nuo atakų sustabdyti yra neveiksmingi.

Narkotikai, naudojami prevenciniam migrenos gydymui, apima:

• Beta blokatoriai (proponolol, metoprolol): Sumažinkite kraujospūdį ir širdies ritmą, o tai gali padėti išvengti migrenos.
• Tricikliniai antidepresantai (Amitriptylin, Nortriptilinas): Jie daro įtaką smegenų neurotransmiterių lygiui, tokiems kaip serotoninas ir norepinefrinas, kurie gali padėti išvengti migrenos.
• Anticonvulsantai (topiramatas, valproinė rūgštis): Jie naudojami epilepsijai gydyti, tačiau taip pat gali būti veiksmingi siekiant užkirsti kelią migrenai.
• Kalcio kanalų blokatoriai (fluanarizinas): Užkirskite kelią kraujagyslių susiaurėjimui smegenyse.
• CGRP-Monokloniniai antikūnai (erenumabas, freanzumabas, Galkanzumabas): CGRP (kalcitonino-Hen-HEN sujungto peptido), neuropeptido, kuris vaidina svarbų vaidmenį vystymosi migrenoje, veiksmas.
• Botulino toksino A tipo (botox): Naudojamas lėtinei migrenai gydyti. Įvestas į galvos ir kaklo raumenis.

Prevencinio gydymo pasirinkimas priklauso nuo migrenos tipo, susijusių ligų ir individualių paciento savybių. Svarbu aptarti kiekvieno vaisto pranašumus ir riziką su gydytoju.

3.2 Priepuolių pabaiga: vaistai, skirti palengvinti galvos skausmą

Vaistai, skirti sustabdyti migrenos priepuolius, yra skirti palengvinti galvos skausmą ir kitus simptomus išpuolio metu. Tai apima:

• Anestetikai (paracetamol, ibuprofenas, stabilus): Veiksminga migrenos migrantams.
• Tripta (Sumatridan, Ratemittan, Zulamitriptan): Specifiniai preparatai, susiaurinantys kraujagysles smegenyse ir blokuojantys CGRP išsiskyrimą.
• Ergotaminai (ergotaminas, digidroergotaminas): Kraujagyslės smegenyse susiaurintos, tačiau turi daugiau šalutinių poveikių nei triptanai.
• Anti -metics (metoklopramidas, domperidonas): Jie naudojami palengvinti pykinimą ir vėmimą, dažnai lydinčią migreną.
• Kombinuoti vaistai (paracetamolis + kofeinas + kodeinas): Juose yra keletas veikliųjų ingredientų, skirtų palengvinti skausmą ir kitus simptomus.

Svarbu vartoti vaistus, kad būtų galima sustabdyti išpuolius kuo anksčiau, kad padidėtų jų efektyvumas. Per didelis šių vaistų vartojimas gali sukelti vaistinį galvos skausmą.

3.3 Alternatyvūs gydymo metodai: akupunktūra, biofidas, masažas

Alternatyvūs gydymo metodai gali būti naudingi migrenos prevencijai ir palengvinimui. Tai apima:

• Iglowerie (akupunktūra): Plonos adatos įvedimas į tam tikrus kūno taškus, siekiant stimuliuoti energijos kanalus ir palengvinti skausmą.
• Biofidbe: Metodas išmokti kontroliuoti fiziologines funkcijas, tokias kaip širdies ritmas ir raumenų įtempimas, siekiant sumažinti stresą ir skausmą.
• Masažas: Tai gali padėti atpalaiduoti kaklo ir pečių raumenis, sumažinti stresą ir palengvinti galvos skausmą.
• Kognityvinė-elgesio terapija (KPT): Padeda pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su migrena.
• Dietiniai papildai (riboflavinas, koenzimas Q10, magnis): Kai kurie maisto papildai gali būti naudingi migrenos prevencijai.
• Botanikos (balta painiavos): Kai kurie augaliniai vaistai gali būti veiksmingi migrenos prevencijai, tačiau reikia papildomų tyrimų.

Svarbu su gydytoju aptarti alternatyvių gydymo metodų naudojimą, kad būtų galima patikrinti jų saugumą ir efektyvumą.

3.4 Neurostimuliacija: Naujos migrenos gydymo technologijos

Neurostimuliacija yra elektrinių ar magnetinių impulsų naudojimas tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Yra įvairių rūšių neurostimuliacijos prietaisų, kurie gali būti naudojami migrenai gydyti:

• Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Naudojami magnetiniai impulsai smegenų žievei stimuliuoti.
• Transkranijinė stimuliavimo direktinė srovė (TSPT): Naudoja silpną elektros srovę smegenų žievei stimuliuoti.
• Vagos nervo (SBN) stimuliavimas: Naudoja elektrinius impulsus, kad stimuliuotų makštį nervą, kuris pereina iš smegenų į įvairius kūno organus.

Neurostimuliacija gali būti veiksminga siekiant išvengti migrenos priepuolių ir palengvinti, tačiau norint nustatyti ilgalaikį jo saugumą ir efektyvumą, reikia papildomų tyrimų.

3.5 Botox injekcijos lėtinei migrenai

FDA patvirtina Botulinninio toksino A tipo (Botox) lėtinės migrenos gydymui. „Botox“ įvedamas į galvos ir kaklo raumenis, kad būtų užkirstas kelias neurotransmiterių, dalyvaujančių migrenos vystymuisi, išsiskyrimą.

Botox injekcijos paprastai atliekamos kas 12 savaičių. Botox injekcijų poveikis gali trukti iki 3 mėnesių.

„Botox“ gali būti veiksmingas mažinant lėtinės migrenos atakų dažnį ir intensyvumą. Tačiau „Botox“ netinka visiems migrenai sergantiems žmonėms ir gali turėti šalutinį poveikį.

4 skyrius: Gyvenimas ir migrena: ką galite valdyti

4.1 Hidratacija: gerti pakankamai vandens

Dehidratacija gali būti migrenos trigeris. Dienos metu svarbu gerti pakankamai vandens, kad būtų išlaikytas kūno hidratacija.

Rekomenduojamas vandens kiekis yra apie 8 stiklines per dieną, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo aktyvumo, klimato ir kitų veiksnių lygio.

Dehidratacijos požymiai apima:

• Troškulys
• Tamsus šlapimas
• Burnos džiūvimas
• Galvos galvos svaigimas

Reguliarus vandens suvartojimas padės išlaikyti normalų kraujo tūrį, užtikrins tinkamą kraujo tiekimą smegenims ir užkirs kelią dehidratacijai, o tai gali išprovokuoti migrenos priepuolį.

4.2 Tinkama mityba: subalansuota dieta, siekiant išvengti migrenos

Subalansuota dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, gali padėti išvengti migrenos. Reikėtų vengti perdirbtų produktų, cukraus ir rafinuotų angliavandenių, kurie gali sukelti cukraus kiekio kraujyje svyravimus ir išprovokuoti migreną.

Reguliarūs patiekalai taip pat yra svarbūs norint išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Maistas gali būti migrenos trigeris.

Kai kurie produktai ir gėrimai, tokie kaip sūriai sūriai, apdorota mėsa, šokoladas ir alkoholis, gali būti kai kuriems žmonėms migrenos sukelmai. Galvos skausmo dienoraščio palaikymas padės nustatyti, kurių produktų reikėtų vengti.

4.3 Reguliarūs fiziniai pratimai: nauda migrenai

Reguliarūs fiziniai pratimai gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį ir intensyvumą. Fiziniai pratimai padeda sumažinti stresą, pagerinti miegą ir paleisti endorfinus, kurie turi analgezinį poveikį.

Rekomenduojama atlikti vidutinio sunkumo fizinius pratimus mažiausiai 30 minučių per dieną, daugumą savaitės dienų. Geros galimybės yra vaikščiojimas, plaukimas, dviračių sportas ir joga.

Svarbu pradėti lėtai ir palaipsniui didinti treniruočių intensyvumą ir trukmę. Kai kuriems žmonėms pernelyg intensyvūs pratimai gali būti migrenos trigeris.

4.4 Rūkymo atsisakymas: ryšys tarp rūkymo ir migrenos

Rūkymas yra susijęs su padidėjusia migrenos vystymosi rizika. Nikotinas ir kitos cheminės medžiagos, esančios tabako dūmuose, gali paveikti smegenų kraujagysles ir išprovokuoti migreną.

Rūkymo atsisakymas gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį ir intensyvumą.

4.5 Alkoholio ir kofeino apribojimas

Tiek alkoholis, tiek kofeinas gali būti migrena kai kuriems žmonėms. Alkoholis, ypač raudonasis vynas ir alus, yra tiramino ir histamino, kuris gali išplėsti kraujagysles ir sukelti galvos skausmą. Kita vertus, kofeinas gali susiaurinti kraujagysles, o paskui jų išsiplėtimas, kuris taip pat gali išprovokuoti migreną.

Visiškas alkoholio ir kofeino atmetimas ne visada būtinas, tačiau saikingumas yra pagrindinis veiksnys. Svarbu išlaikyti galvos skausmo dienoraštį, kad nustatytumėte, kaip šios medžiagos veikia jūsų migreną.

5 skyrius: Vaikų ir paauglių migrena

5.1 Vaikų migrenos simptomai: skirtumai nuo suaugusiųjų

Vaikų migrena gali pasireikšti šiek tiek kitaip nei suaugusiesiems. Galvos skausmas gali būti trumpesnis, o simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas, gali būti ryškesni. Be to, vaikai gali turėti daugiau problemų apibūdindami savo simptomus.

Kiti išskirtiniai vaikų migrenos bruožai yra šie:

• Dvišalis galvos skausmas yra labiau paplitęs nei vienpusis.
• Galvos skausmas gali trukti nuo 1 iki 72 valandų.
• Vaikai per išpuolį gali būti dirglesnis, kaprizingas ir pavargęs.
• Vaikams dažnesni cikliniai vėmimo sindromai, pilvo migrena ir gerybinis paroksizminis galvos svaigimas.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos migrenos diagnozės ir gydymo skirtumus vaikams.

5.2 Vaikų migrenos diagnostika: kriterijai ir tyrimas

Vaikų migrenos diagnozė apima anamnezės istoriją, fizinį tyrimą ir neurologinį tyrimą. Gydytojas gali užduoti klausimus apie galvos skausmo dažnį, intensyvumą, trukmę ir lokalizaciją, taip pat lydinčius simptomus ir galimus sukeliančius asmenis.

Vaikų diagnostiniai migrenos kriterijai yra panašūs į suaugusiųjų kriterijus, tačiau su tam tikromis modifikacijomis:

• Bent 5 išpuoliai, atitinkantys kriterijus.
• Galvos skausmas trunka nuo 1 iki 72 valandų (be gydymo ar neveiksmingo gydymo).
• Galvos skausmas turi bent dvi iš šių savybių:
  • Dvišalė (arba vienos rūšies) lokalizacija.
  • Pulsuojanti gamtoje.
  • Vidutinis ar stiprus intensyvumas.
  • Įšilikite arba vengia įprasto fizinio aktyvumo (pavyzdžiui, vaikščiojant ar lipant laiptais).
• Galvos skausmo metu atsiranda bent vienas iš šių simptomų:
  • Pykinimas ir (arba) vėmimas.
  • Fotofobija ir fonofobija.

Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip smegenų MRT, norint pašalinti kitas ligas.

5.3 Vaikų migrenos gydymas: vaistai ir ne narkotikų metodai

Gydymas migrena vaikams apima vaistus ir ne narkotikų metodus.

• Vaistai: Anestezija (paracetamolis, ibuprofenas) gali būti efektyvus su lengvomis ir vidutinio sunkumo atakomis. Triptanai gali būti skirti vyresniems nei 12 metų vaikams, sergantiems vidutinio sunkumo ar stipria migrena. Kiti vaistai, tokie kaip antiemitikai, gali būti naudojami pykinimui ir vėmimui palengvinti.
• Ne -narkotikų metodai:
  • Mokymas ir palaikymas: Svarbu mokyti vaikus ir jų tėvus apie migreną ir kaip ją valdyti.
  • Gyvenimo pokyčių pokytis: Sveika mityba, reguliarūs fiziniai pratimai, pakankamai miego ir streso gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnumą.
  • Atsipalaidavimo būdai: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai gali padėti sumažinti stresą ir sumažinti galvos skausmą.
  • Biofidbe: Tai gali padėti vaikams išmokti kontroliuoti fiziologines funkcijas, tokias kaip širdies ritmas ir raumenų įtampa.
  • Kognityvinė-elgesio terapija (KPT): Tai gali padėti vaikams pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su migrena.

Svarbu pasirinkti gydymą, kuris yra saugus ir efektyvus konkrečiam vaikui.

5.4 Vaikų migrenos prevencija: ilgalaikės strategijos

Vaikų migrenos prevencija apima suveikimo sujungimų identifikavimą ir vengimą, gyvenimo būdo pasikeitimą ir kai kuriais atvejais vaistais.

• Triggerių identifikavimas ir vengimas: Galvos skausmo dienoraščio priežiūra gali padėti nustatyti vaiko migrenos sukeliimus.
• Gyvenimo pokyčių pokytis:
  • Įprastas miego režimas.
  • Sveika mityba.
  • Pakankamas vandens kiekis.
  • Reguliarūs fiziniai pratimai.
  • Streso valdymas.
• Vaistai: Prevencinis gydymas gali būti rekomenduojamas vaikams, sergantiems dažnai ar sunkiomis migrenos priepuoliais. Prevenciniam vaikų migrenos gydymui, naudojamiems prevenciniam gydymui vaikams, yra beta adrenoblokatoriai, antikonvulsantai ir tricikliai antidepresantai.

Svarbu sukurti ilgalaikę migrenos prevencijos strategiją, kuri bus pritaikyta individualiems vaiko poreikiams.

6 skyrius: Migrena ir kartu

6.1 Depresija ir nerimas: Ryšys su migrena

Depresija ir nerimas dažnai randami migrenai sergantiems žmonėms. Ryšys tarp migrenos ir šių psichinių sutrikimų yra sudėtingas ir daugialypis.

• Migrena ir depresija/nerimas gali turėti įprastus neurobiologinius mechanizmus.
• Lėtinis migrenos skausmas gali prisidėti prie depresijos ir nerimo vystymosi.
• Depresija ir nerimas gali apsunkinti migreną.

Depresijos ir nerimo gydymas gali padėti pagerinti migrenos eigą. Gydymo metodai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

6.2 Fibromialgija ir migrena: skausmo sambūvis

Fibromialgija yra lėtinė liga, kuriai būdingas bendras raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis ir miego sutrikimai. Migrena ir fibromialgija dažnai randama kartu.

Migrenos ir fibromialgijos sambūvio priežastys nebuvo iki galo ištirtos, tačiau gali apimti:

• Bendrieji genetiniai veiksniai.
• Skausmo perdirbimo centrinėje nervų sistemoje sutrikimai.
• Padidėjęs jautrumas skausmui.

Fibromalgijos gydymas gali padėti pagerinti migrenos eigą ir atvirkščiai. Gydymo metodai apima vaistus, kineziterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

6.3 Dirškėjimo žarnos sindromas (SRK) ir migrena: ašies smegenų garbinimas

Dirgusi žarna (SRK) yra funkcinis žarnyno sutrikimas, kuriam būdingas pilvo skausmas, pilvo pūtimas ir išmatų sutrikimai. Migrena ir SRK taip pat dažnai randami kartu.

Ryšį tarp migrenos ir SRK gali sukelti boreminalinių smegenų ašis, tai yra dvigubai naikinamas ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir žarnyno. Pažeidimai smegenų tinklo ašyje gali sukelti tiek migreną, tiek IBS.

SRK gydymas gali padėti pagerinti migrenos eigą ir atvirkščiai. Gydymo metodai apima dietą, vaistą ir stresą.

6.4 Epilepsija ir migrena: panašumai ir skirtumai

Epilepsija yra neurologinė liga, kuriai būdingi pakartotiniai priepuoliai. Migrena ir epilepsija gali turėti keletą bendrų bruožų, bet ir skirtumų.

• Migrena ir epilepsija gali turėti bendruosius genetinius veiksnius.
• Migrenos aura gali būti panaši į epilepsijos muštynes.
• Kai kurie vaistai, naudojami epilepsijai gydyti