Kepenys ir sportas: kaip išlaikyti sveikatą apkrovoje
I. Įvadas: kepenų vaidmuo sportininko kūne
Kepenys yra gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daugybę funkcijų, reikalingų palaikyti sveikatą ir optimalų sportininko našumą. Jos vertė peržengia paprastą detoksikacijos centrą, apimantį medžiagų apykaitą, imunitetą, sintezę ir svarbių medžiagų kaupimą. Suprasti kepenų vaidmenį ir jo reakciją į fizinę veiklą kritiškai vertina efektyvių mokymo programų ir atkūrimo strategijų plėtrą.
Ii. Kepenų funkcijos: būtinos sportinei veiklai
-
Angliavandenių metabolizmas:
- Glikogenezė: Gliukozės virsmas glikogenu kepenims ir raumenims laikyti. Šis glikogeno tiekimas yra pagrindinis energijos šaltinis intensyvaus treniruotės metu. Glikogenezės efektyvumas daro tiesioginį poveikį ištvermei ir gebėjimui išlaikyti aukštą aktyvumo lygį.
- Glikogenolizė: Glikogeno suskaidymas atgal į gliukozę, kad būtų išlaisvinta energija. Treniruotės metu kepenys išleidžia gliukozę į kraują, palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje ir teikia raumenis reikiamu kuru.
- Gliukoneogenezė: Gliukozės sintezė iš ne -karbohidratų šaltinių, tokių kaip aminorūgštys, laktatas ir glicerinas. Ši funkcija yra ypač svarbi ilgalaikio treniruotės metu arba laikantis dietos, kuria mažai karjeros, kai glikogeno atsargos yra išnaudotos. Gloundogenezė padeda išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje, užkertant kelią hipoglikemijai ir užtikrinant stabilų smegenų ir raumenų energijos tiekimą.
-
Riebalų metabolizmas:
- Lipoproteinų sintezė: Kepenys sintezuoja lipoproteinus (HDLS, MTL, LPP), kurie perneša cholesterolį, trigliceridus ir kitus lipidus kraujyje. Sportininkai turi išlaikyti optimalų lipoproteinų pusiausvyrą, kad užtikrintų normalų ląstelių membranų funkcionavimą, hormonų sintezę ir kitus svarbius procesus.
- Tulžies sintezė: Kepenys gamina tulžį, kuris yra būtinas norint emulsuoti riebalus plonojoje žarnoje, palengvindamos jų virškinimą ir absorbciją. Optimalus kepenų veikimas ir pakankamo tulžies kiekis yra svarbus sportininkams, kurie vartoja daug riebalų dietos, ypač per ištvermės treniruotes.
- Riebalų rūgščių oksidacija: Nors pagrindinė riebalų rūgščių oksidacija vyksta raumenyse, kepenys taip pat vaidina šį procesą, ypač atliekant ilgalaikius ištvermės pratimus, kai riebalai tampa svarbiu energijos šaltiniu.
-
Baltymų metabolizmas:
- Plazmos baltymų sintezė: Kepenys sintezuoja daugumą kraujo baltymų, įskaitant albuminą, kraujo krešėjimo faktorius ir transportavimo baltymus. Albuminas vaidina svarbų vaidmenį palaikant osmosinį kraujospūdį ir hormonų, vaistų ir kitų medžiagų gabenimą. Kraujo krešėjimo faktoriai yra būtini norint išvengti kraujavimo.
- Aminorūgščių transformacija: Kepenys dalyvauja aminorūgščių transformacijoje, perteklinio azoto pašalinimo ir pagrindinių aminorūgščių sintezės.
- Karbamido sintezė: Kepenys paverčia toksišką amoniaką, susidariusį dėl aminorūgščių metabolizmo, į karbamidą, kuris vėliau išsiskiria iš kūno šlapime. Šis procesas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią amoniako kaupimosi kraujyje, o tai gali sukelti nuovargį ir sumažėti produktyvumas.
-
Detoksikacija:
- Narkotikų ir toksinų metabolizmas: Kepenys metabolizuoja vaistus, alkoholį, pesticidus ir kitus toksinus, paverčiant jas mažiau kenksmingomis medžiagomis, kurias galima pašalinti iš kūno šlapimu ar tulžiu. Sportininkams, vartojantiems vaistus ar papildus, ypač gresia kepenų pažeidimo rizika, jei jie neveikia optimaliai.
- Hormonų inaktyvacija: Kepenys taip pat inaktyvuoja hormonus, tokius kaip estrogenas ir testosteronas, padeda išlaikyti hormoninę pusiausvyrą. Kepenų funkcijos sutrikimai gali sukelti hormoninį disbalansą, kuris gali neigiamai paveikti sporto rezultatus.
- Bilirubino išsiskyrimas: Kepenys pašalina bilirubiną, hemoglobino skilimo produktą su tulžie. Bilirubino kaupimasis kraujyje gali sukelti gelta.
-
Saugojimas:
- Glikogenas: Kepenys kaupia glikogeną, atsarginį gliukozės šaltinį, kurį prireikus galima išleisti į kraują.
- Vitaminai: Kepenys kaupia vitaminus A, D, E, K ir B12.
- Mineralai: Kepenys kaupia geležies ir vario.
-
Imunitetas:
- Ląstelės įdegis: Kepenyse yra „Kupfer“ ląstelės, specializuoti makrofagai, kurie pašalina bakterijas, virusus ir kitus patogenus nuo kraujotakos.
- Ūminės fazės baltymų sintezė: Kepenys sintezuoja ūminės fazės baltymus reaguodamos į uždegimą ar sužalojimą. Šie baltymai padeda kovoti su infekcija ir prisideda prie gydymo.
Iii. Fizinio krūvio įtaka kepenims:
-
Trumpalaikiai pokyčiai:
- Kepenų fermentų lygio gerinimas: Intensyvus fizinis aktyvumas gali lemti laikiną kepenų fermentų lygio padidėjimą kraujyje, tokiuose kaip Alt (Alaninenaminotransferazė) ir AST (aspartateaminotransferazė). Taip yra dėl kepenų ląstelių pažeidimo, kurį sukelia oksidacinis stresas, hipoksija ir uždegimas. Paprastai šie lygiai normalizuojasi per kelias dienas po treniruotės.
- Sumažėja kraujotaka kepenyse: Treniruotės metu kraujas perskirstomas į darbinius raumenis, dėl kurių kepenyse gali sumažėti kraujotaka. Tai gali pabloginti kepenų funkciją ir padidinti žalos riziką.
- Oksidacinio streso padidėjimas: Fizinis aktyvumas gali padidinti laisvųjų radikalų susidarymą, o tai sukelia oksidacinį stresą kepenyse. Oksidacinis stresas gali pažeisti kepenų ląsteles ir pabloginti jų funkciją.
-
Ilgai -Terminiai pokyčiai:
- Kepenų hipertrofija: Sportininkams, užsiimantiems galios sportu, galima pastebėti kepenų hipertrofiją, tai yra, padidėjęs jo dydis. Tai gali būti dėl padidėjusio glikogeno ir kitų kepenų medžiagų sintezės.
- Riebių kepenų distrofija (steatozė): Kai kurie sportininkai, ypač tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ar turi antsvorio, gali išsivystyti riebalų kepenų distrofiją. Šią būklę būdingas riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse ir gali sukelti uždegimą ir pažeisti kepenis. Steatozė gali progresuoti iki steateogepatito, fibrozės ir kepenų cirozės.
- Padidėjusi kepenų pažeidimo rizika dėl narkotikų ir priedų: Sportininkams, vartojantiems vaistus ar papildus, ypač anabolinius steroidus, gresia kepenų pažeidimo rizika. Šios medžiagos gali turėti toksišką poveikį kepenims ir pabloginti jos funkciją.
Iv. Kepenų pažeidimų rizikos veiksniai sportininkams:
- Piktnaudžiavimas alkoholiu: Alkoholis yra hepatotoksinė medžiaga, tai yra, ji gali pažeisti kepenų ląsteles. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti riebalų kepenų, hepatito ir kepenų cirozės distrofiją.
- Anabolinių steroidų priėmimas: Anaboliniai steroidai gali turėti toksišką poveikį kepenims ir sukelti cholestazę (tulžies nutekėjimo pažeidimas), hepatito ir kepenų navikų.
- Kitų narkotikų ir priedų priėmimas: Kai kurie vaistai ir papildai, pavyzdžiui, NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), paracetamolio ir žolelių priedai gali turėti hepatotoksinį poveikį.
- Infekcijos: Virusinis hepatitas (A, B, C) gali sukelti uždegimą ir pažeisti kepenis.
- Nutukimas: Nutukimas yra riebalų riebalų kepenų išsivystymo rizikos veiksnys.
- Diabetas: Diabetas taip pat yra riebalų kepenų distrofijos vystymosi rizikos veiksnys.
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie genetiniai veiksniai gali padidinti kepenų ligos riziką.
- Intensyvūs ištvermės mokymai: Ilgas ir intensyvus ištvermės treniruotės gali padidinti oksidacinį stresą ir kepenų uždegimą, o tai gali prisidėti prie jo žalos.
V. Kepenų ligų simptomai ir diagnozė:
-
Simptomai:
- Nuovargis
- Silpnumas
- Apetito praradimas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Pilvo skausmas (ypač esant dešiniajam hipochondriumui)
- Gelta (odos ir baltų baltymų pageltimas)
- Tamsus šlapimas
- Ryški kėdė
- Odos niežėjimas
- Kojų ir pilvo patinimas
- Painiava
-
Diagnostika:
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai, tokie kaip ALT, AST, Bilirubinas, šarminė fosfatazė ir gama-glutamiltranspetidazė (GGT), gali padėti nustatyti kepenų pažeidimą.
- Ultragarsinis kepenų tyrimas (ultragarsas): Kepenų ultragarsas gali padėti nustatyti riebalų kepenų, navikų ir kitų anomalijų distrofiją.
- Keptuvų kompiuterinė tomografija (CT): KT kepenys gali pateikti išsamesnį kepenų vaizdą nei ultragarsas.
- Kepenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Kepenų MRT yra jautriausias kepenų vizualizacijos metodas ir gali padėti nustatyti net mažas anomalijas.
- Biopsija kepta: Kepenų biopsija yra invazinis metodas, kurio metu mikroskopu imamas kepenų audinio mėginys. Kepenų biopsija gali padėti nustatyti tikslią diagnozę ir įvertinti kepenų pažeidimo laipsnį.
Vi. Kepenų sveikatos prevencija ir priežiūra sportininkams:
-
Dieta:
- Alkoholio vartojimo apribojimas: Geriausias pasirinkimas yra visiškas alkoholio atmetimas, tačiau jei tai neįmanoma, tada būtina griežtai apriboti jo vartojimą.
- Subalansuota mityba: Maistas turėtų būti subalansuotas ir juose yra pakankamai baltymų, angliavandenių ir riebalų. Rekomenduojama valgyti produktus, kuriuose gausu skaidulų, tokių kaip vaisiai, daržovės ir sveiki grūdai.
- Apribojant sočiųjų riebalų ir trans -riebalų vartojimą: Šie riebalai gali prisidėti prie riebalų riebalų kepenų išsivystymo.
- Pakankamas vandens naudojimas: Pakankamas vandens naudojimas padeda išlaikyti normalią kepenų funkciją ir pašalinti toksinus iš kūno.
- Produktai, naudingi kepenims: Kai kurie produktai, tokie kaip artišokai, burokėliai, česnakai, svogūnai ir žalioji arbata, turi hepatoprotekcines savybes ir gali padėti išlaikyti kepenų sveikatą.
-
Papildai:
- Pieno erškėtis: Pieno erškėte yra silimarino, pasižymintis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti apsaugoti kepenis nuo pažeidimų.
- N-acetilcistein (NAC): NAC yra Glutationo, galingo antioksidanto, kuris padeda apsaugoti kepenis nuo pažeidimų, pirmtakas.
- Klinas: Khlinas yra reikalingas riebalų metabolizmui ir gali padėti išvengti riebalų kaupimosi kepenyse.
- Ursodeoxychicoco rūgštis (UDC): UDHK gali padėti pagerinti tulžies nutekėjimą ir apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų. UDCC dažnai naudojamas kepenų ligoms, susijusioms su cholestaze, gydyti.
- S-adenosilmizetinas (tas pats): Tas pats dalyvauja daugelyje metabolinių kepenų procesų ir gali padėti apsaugoti jį nuo pažeidimų.
-
Treniruotės režimas:
- Venkite pervargimo: Dėl įveikimo gali padidėti oksidacinis stresas ir kepenų uždegimas.
- Tinkamas atsigavimas: Pakanka pasveikimo po treniruotės padeda sumažinti oksidacinį stresą ir uždegimą kepenyse.
- Laipsniškas apkrovos padidėjimas: Laipsniškas apkrovos padidėjimas padeda išvengti kepenų per daug.
- Daugybė mokymų: Įvairūs treniruotės padeda išvengti tų pačių raumenų ir organų, įskaitant kepenis.
-
Venkite vartoti hepatotoksines medžiagas:
- Apribokite arba venkite alkoholio vartojimo: Alkoholis yra viena iš labiausiai paplitusių hepatotoksinių medžiagų.
- Venkite vartoti anabolinius steroidus: Anaboliniai steroidai gali turėti rimtą toksišką poveikį kepenims.
- Būkite atsargūs su vaistais ir priedais: Prieš vartodami narkotikus ar priedus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kad įsitikintumėte, jog jie neturi hepatotoksinio poveikio.
-
Reguliarūs medicininiai egzaminai:
- Kepenų fermentų kraujo tyrimai: Reguliarūs kepenų fermentų kraujo tyrimai gali padėti anksti nustatyti kepenų pažeidimus.
- Kepenų ultragarsas: Kepenų ultragarsas gali padėti nustatyti riebalų kepenų distrofiją ir kitas anomalijas.
Vii. Kepenų ligos, kurios dažnai randamos sportininkams:
- Riebių kepenų distrofija (steatozė): Riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse. Tai gali būti susijusi su nutukimu, diabetu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir kai kuriais narkotikais.
- Alkoholinės kepenų liga: Kepenų žala, kurią sukėlė ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Vaistinis hepatitas: Kepenų uždegimas, kurį sukelia vaistai ar priedai.
- Virusinis hepatitas: Kepenų uždegimas, kurį sukelia virusinė infekcija (hepatitas A, B, C).
- Holestazė: Tulžies nutekėjimo iš kepenų pažeidimas.
- Kepenų navikai: Gali būti gerybinis ar piktybinis.
Viii. Kepenų ligų poveikis sportinėms savybėms:
Kepenų ligos gali neigiamai paveikti sportinę veiklą, sukeldamas:
- Nuovargis ir silpnumas
- Sumažėja ištvermė
- Raumenų silpnumas
- Koordinavimo pažeidimas
- Painiava
- Mažinantis apetitą ir svorio metimą
Ix. Rekomendacijos sportininkams, sergantiems kepenų ligomis:
- Konsultuokite su gydytoju: Norint diagnozuoti ir gydyti kepenų ligą, būtina pasikonsultuoti su hepatologu.
- Gyvenimo pokyčių pokytis: Norint sumažinti kepenų apkrovą, būtina pakeisti gyvenimo būdą. Tai apima alkoholio atmetimą, subalansuotą dietą, pakankamą poilsį ir vengimą vartoti hepatotoksines medžiagas.
- Individualus mokymo planas: Būtina sudaryti individualų mokymo planą, atsižvelgiant į kepenų būklę ir fizinio rengimo lygį. Svarbu vengti pervargimo ir skirti pakankamai laiko restauravimui.
- Vaistai: Priklausomai nuo kepenų ligos, gali prireikti gydymo vaistais.
X. Išvada (neįtraukta pagal instrukcijas)